Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl opioidų vartojimo, nepatikslintas psichikos ir elgesio sutrikimas

Anatomija

Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl opioidų vartojimo tiesiogiai susiję su centrinės nervų sistemos (CNS) veikla. Opioidai veikia smegenų receptorius, ypač μ-opioidinius receptorius, kurie yra susiję su skausmo pojūčių reguliavimu, emocijomis ir malonumo jausmu. Dėl ilgalaikio opioidų vartojimo gali būti paveikta ir kita smegenų dalis – prefrontalinė žievė, atsakinga už sprendimų priėmimą, impulsyvumą ir socialinį elgesį. Be to, opioidų poveikis gali sukelti cheminius pokyčius smegenyse, kurie prisideda prie psichikos sutrikimų vystymosi, pavyzdžiui, depresijos ar nerimo.

Ligos aprašymas

Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl opioidų vartojimo yra kompleksinė problema, apimanti įvairius simptomus, kurie gali pasireikšti asmenims, vartojantiems šiuos vaistus. Ši liga gali pasireikšti tiek fiziniais, tiek psichologiniais simptomais, kurie gali turėti neigiamą poveikį asmens gyvenimo kokybei. Svarbu pažymėti, kad ši liga gali sukelti rimtų socialinių, psichologinių ir sveikatos problemų, įskaitant priklausomybę ir jos pasekmes.

Ligos priežastis

Pagrindinės psichikos ir elgesio sutrikimų dėl opioidų vartojimo priežastys yra sudėtingos ir apima tiek biologinius, tiek psichologinius veiksnius. Biologiniu lygmeniu opioidų vartojimas gali sukelti smegenų cheminės pusiausvyros sutrikimus, o psichologiniu – asmens asmenybės bruožus, tokius kaip impulsyvumas ar emocinis nestabilumas. Taip pat svarbus ir socialinis kontekstas, pavyzdžiui, stresas, socialinė izoliacija ar trauma, kurie gali prisidėti prie šios ligos išsivystymo.

Rizikos faktoriai

• Genetiniai veiksniai – tam tikri genai gali padidinti asmens jautrumą opioidų poveikiui ir riziką susirgti psichikos sutrikimais.
• Psichologinės problemos – asmenys, turintys ankstesnių psichikos sutrikimų, yra labiau linkę į opioidų vartojimą ir su tuo susijusius sutrikimus.
• Socialinė aplinka – asmenys, gyvenantys nepalankioje socialinėje aplinkoje, gali būti labiau linkę vartoti opioidus ir patirti psichikos sutrikimus.

Simptomai

• Simptomai gali apimti nuotaikos svyravimus, nerimą, depresiją, socialinę izoliaciją, impulsų kontrolės problemas, elgesio pokyčius ir priklausomybę nuo opioidų. Lengvi simptomai gali būti nuotaikos svyravimai ir nerimas, o sunkesni – savižudiškos mintys, agresyvus elgesys ir visiškas socialinis atsiskyrimas.

Diagnostika

Šios ligos diagnozė dažnai remiasi klinikiniu vertinimu, kurio metu gydytojas analizuoja paciento istoriją, simptomus ir elgesį. Psichologinės testavimo priemonės, tokios kaip struktūrizuoti interviu ir klausimynai, gali būti naudojamos siekiant nustatyti psichikos sutrikimus. Be to, laboratoriniai tyrimai gali padėti nustatyti opioidų buvimą organizme.

Gydymas

Gydymas apima tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Medicininiai gydymo būdai gali apimti opioidų pakeitimo terapiją, tokią kaip metadonas ar buprenorfinas, kurie padeda sumažinti potraukį ir abstinencijos simptomus. Psichoterapija, tokia kaip kognityvinė elgesio terapija, taip pat yra svarbi gydymo dalis, padedanti pacientams spręsti psichologinius aspektus. Naujoviškos terapijos, tokios kaip neurofeedback ir transkranijinė magnetinė stimuliacija, taip pat gali būti tiriamos kaip galimos gydymo galimybės ateityje.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas