Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl opioidų vartojimo, žalingas vartojimas

Anatomija

Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl opioidų vartojimo yra susiję su centrinės nervų sistemos (CNS) veikla. Opioidai veikia smegenų struktūras, tokias kaip amygdala, kuri atsakinga už emocijų reguliavimą, ir prefrontalinę žievę, kuri dalyvauja sprendimų priėmime bei impulsyvumo kontrole. Dėl opioidų poveikio sumažėja neurotransmiterių, tokių kaip dopaminas, lygis, kas sukelia priklausomybę ir elgesio sutrikimus. Ilgalaikis opioidų vartojimas gali paveikti ir endokrininę sistemą, sukeldamas hormonų disbalansą, kuris gali turėti įtakos nuotaikai ir psichinei sveikatai.

Ligos aprašymas

Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl opioidų vartojimo yra sudėtinga problema, apimanti priklausomybę nuo opioidų ir su tuo susijusias psichines problemas, tokias kaip depresija, nerimas bei kiti elgesio sutrikimai. Ši liga yra svarbi dėl to, kad ji turi didelį poveikį asmens gyvenimo kokybei, šeimos santykiams ir visuomenės sveikatai. Opioidų vartojimas gali sukelti rimtų pasekmių, įskaitant perdozavimą, mirtį ir socialinę izoliaciją.

Ligos priežastis

Pagrindinės psichikos ir elgesio sutrikimų dėl opioidų vartojimo priežastys apima genetinius, psichologinius ir socialinius veiksnius. Genetiniai polinkiai gali lemti padidintą jautrumą opioidams, o psichologinės problemos, tokios kaip depresija ar nerimas, gali skatinti vartojimą kaip būdą susidoroti su emociniais sunkumais. Socialiniai veiksniai, tokie kaip aplinkos poveikis, šeimos istorija ir socialinė izoliacija, taip pat gali prisidėti prie šios ligos vystymosi. Be to, opioidų prieinamumas ir vartojimo kultūra gali turėti didelę įtaką ligos plitimui.

Rizikos faktoriai

• Genetiniai veiksniai – šeimyninė priklausomybė gali didinti riziką.
• Psichologinės problemos – depresija, nerimas ir kiti sutrikimai gali skatinti opioidų vartojimą.
• Socialinė aplinka – neigiama socialinė aplinka, pavyzdžiui, stresas darbe ar šeimoje, gali padidinti riziką.
• Opioidų prieinamumas – lengvas prieinamumas opioidams gali paskatinti jų vartojimą.

Simptomai

• Priklausomybė – nuolatinis poreikis vartoti opioidus nepaisant neigiamų pasekmių.
• Elgesio pokyčiai – impulsyvumas, socialinė izoliacija, emocinis nejautrumas.
• Psichikos sutrikimai – depresija, nerimas, miego sutrikimai.
• Fiziniai simptomai – abstinencijos simptomai, tokie kaip prakaitavimas, drebulys, pykinimas.

Diagnostika

Psichikos ir elgesio sutrikimų diagnostika dėl opioidų vartojimo apima išsamią anamnezę, fizinį tyrimą ir psichologinius vertinimus. Gydytojai gali naudoti įvairius diagnostinius kriterijus, tokius kaip DSM-5, norėdami nustatyti priklausomybės laipsnį. Be to, laboratoriniai tyrimai, tokie kaip šlapimo analizė, gali būti atliekami siekiant nustatyti opioidų buvimą organizme.

Gydymas

Psichikos ir elgesio sutrikimų gydymo galimybės apima tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Medicininis gydymas gali apimti opioidų pakeitimo terapiją, tokią kaip metadonas ar buprenorfinas, kurie padeda sumažinti abstinencijos simptomus ir potraukį. Psichoterapija, tokia kaip kognityvinė elgesio terapija, gali padėti asmenims suprasti ir keisti savo elgesį. Be to, grupinės terapijos ir palaikymo grupės gali suteikti emocinę paramą. Naujausios terapijos galimybės, įskaitant neuromoduliacines technikas, tokias kaip transkranijinė magnetinė stimuliacija, taip pat yra tiriamos kaip potencialūs gydymo metodai.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas