Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl tabako vartojimo, abstinencijos būklė

Anatomija

Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl tabako vartojimo, abstinencijos būklė, yra susiję su centrinės nervų sistemos funkcijomis, ypač smegenų struktūromis, atsakingomis už apdovanojimo sistemą, emocijas ir elgesio reguliavimą. Nikotinas, esantis tabake, veikia neurotransmiterius, tokius kaip dopaminas, kuris yra susijęs su malonumu ir atlygiu. Ilgalaikis tabako vartojimas gali paveikti smegenis, sukelti neurocheminius pokyčius ir sukelti priklausomybę. Be to, kvėpavimo sistema taip pat yra paveikta, nes tabako dūmai pažeidžia plaučius ir gali sukelti lėtines kvėpavimo takų problemas.

Ligos aprašymas

Psichikos ir elgesio sutrikimai, susiję su tabako vartojimu, apima priklausomybę nuo nikotino ir abstinencijos simptomus, kurie pasireiškia nutraukus tabako vartojimą. Ši liga apima ne tik fizinę priklausomybę, bet ir psichologinius aspektus, tokius kaip potraukis tabakui ir elgesio modeliai, susiję su jo vartojimu. Ši liga yra svarbi, nes ji turi didelį poveikį asmens sveikatai, socialiniams santykiams ir gyvenimo kokybei, o taip pat prisideda prie daugelio lėtinių ligų, tokių kaip širdies ir kraujagyslių ligos, vėžys ir kvėpavimo takų sutrikimai.

Ligos priežastis

Pagrindinės psichikos ir elgesio sutrikimų, susijusių su tabako vartojimu, priežastys yra sudėtingos ir apima genetinius, biologinius, psichologinius ir socialinius veiksnius. Genetiniai veiksniai gali padidinti asmens polinkį tapti priklausomam nuo nikotino. Be to, psichologiniai veiksniai, tokie kaip stresas, depresija ar nerimas, gali skatinti tabako vartojimą kaip savireguliacijos būdą. Socialiniai veiksniai, tokie kaip šeimos ar draugų įtaka, taip pat gali prisidėti prie tabako vartojimo pradžios ir tęstinumo.

Rizikos faktoriai

• Genetinė predispozicija – asmenys, turintys šeimos istoriją su priklausomybėmis, dažniau tampa priklausomi nuo nikotino.
• Psichologinės problemos – depresija, nerimas ar kitos psichinės ligos gali skatinti tabako vartojimą kaip savireguliacijos priemonę.
• Socialinė aplinka – asmenys, kurie bendrauja su rūkaliais, turi didesnę tikimybę pradėti rūkyti.
• Amžius – jauni žmonės yra labiau linkę eksperimentuoti su tabaku, o priklausomybės rizika didėja, jei rūkymas prasideda ankstyvame amžiuje.

Simptomai

• Priklausomybė nuo tabako, pasireiškianti nuolatiniu potraukiu rūkyti.
• Abstinencijos simptomai, tokie kaip dirglumas, nerimas, miego sutrikimai, padidėjęs apetitas ir koncentracijos sunkumai.
• Fiziniai simptomai, tokie kaip galvos skausmas, prakaitavimas, širdies plakimo sutrikimai ir virškinimo problemos.
• Psichologiniai simptomai, tokie kaip depresija ir nuotaikų svyravimai, kurie gali pasireikšti nutraukus tabako vartojimą.

Diagnostika

Ši liga diagnozuojama remiantis klinikiniais vertinimais, pacientų anamneze ir standartizuotais klausimynais, tokiais kaip Fagerström priklausomybės nuo nikotino testas. Psichikos sveikatos specialistai gali atlikti išsamesnius vertinimus, kad nustatytų, ar asmuo turi psichikos sutrikimų, susijusių su tabako vartojimu. Galimi ir laboratoriniai tyrimai, siekiant įvertinti sveikatos būklę ir nustatyti galimus su tabaku susijusius sveikatos sutrikimus.

Gydymas

Psichikos ir elgesio sutrikimų, susijusių su tabako vartojimu, gydymas gali apimti tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Medicininiai gydymo būdai dažnai apima nikotino pakaitinę terapiją (pvz., pleistrus, gumą) ir vaistus, tokius kaip bupropionas ar vareniclinas, kurie padeda sumažinti potraukį ir abstinencijos simptomus. Nemedicininiai sprendimai apima psichoterapiją, grupinę terapiją ir elgesio modifikacijos programas, kurios padeda asmenims keisti savo elgesį ir įpročius. Naujausios terapijos galimybės apima ir skaitmenines programas bei mobiliąsias aplikacijas, kurios suteikia papildomą paramą ir informaciją apie rūkymo nutraukimą.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas