Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl tabako vartojimo, žalingas vartojimas

Anatomija

Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl tabako vartojimo yra susiję su centrine nervų sistema, kuri yra atsakinga už emocijas, elgesį ir kognityvines funkcijas. Tabako dūmai veikia smegenų cheminius procesus, ypač dopamino sistemą, kuri reguliuoja malonumo jausmus. Taip pat tabakas daro poveikį kvėpavimo sistemai, sukeldamas uždegimus ir pažeidimus plaučiuose, o ilgalaikis vartojimas gali sukelti lėtines kvėpavimo takų ligas. Be to, šis vartojimas gali paveikti širdies ir kraujagyslių sistemą, didindamas širdies ligų riziką.

Ligos aprašymas

Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl tabako vartojimo apima įvairius psichologinius ir elgesio sutrikimus, atsirandančius dėl nikotino priklausomybės. Ši liga pasireiškia asmenims, kurie, nepaisant žalos sveikatai, tęsia tabako vartojimą. Svarbu pabrėžti, kad ši liga yra ne tik fizinė priklausomybė, bet ir psichologinė, todėl jos gydymas reikalauja holistinio požiūrio. Tabako vartojimo pasekmės gali būti labai rimtos, įskaitant padidėjusią depresijos ir nerimo riziką.

Ligos priežastis

Psichikos ir elgesio sutrikimų, susijusių su tabako vartojimu, priežastys yra sudėtingos ir apima tiek biologinius, tiek socialinius veiksnius. Nikotinas yra stipriai priklausomybę sukelianti medžiaga, veikianti smegenų dopamino sistemas. Taip pat svarbūs socialiniai faktoriai, tokie kaip aplinkos poveikis, šeimos istorija ir psichologiniai sutrikimai. Be to, stresas ir psichologinės problemos gali skatinti tabako vartojimą kaip savireguliacijos būdą.

Rizikos faktoriai

• Genetiniai veiksniai – šeimos istorija, susijusi su priklausomybėmis, gali padidinti riziką.
• Psichologinės problemos – depresija, nerimas ir kiti psichikos sutrikimai gali būti rizikos veiksniai.
• Aplinkos poveikis – socialinė aplinka, kurioje žmogus gyvena, gali turėti didelės įtakos tabako vartojimo įpročiams.
• Amžius – jaunystėje pradėję vartoti tabaką žmonės dažniau tampa priklausomi.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai apima nuolatinį norą rūkyti, didėjantį tolerancijos lygį, elgesio pokyčius, susijusius su tabako vartojimu, ir abstinencijos simptomus, tokius kaip dirglumas, nerimas, miego sutrikimai. Lengvi simptomai gali būti nuotaikos svyravimai, o sunkūs – depresija, socialinė izoliacija ir netgi savižudiškos mintys.

Diagnostika

Šios ligos diagnozė remiasi klinikiniais vertinimais, kurie apima paciento anamnezės surinkimą, psichologinius testus ir elgesio stebėjimą. Gydytojai gali naudoti DSM-5 (Psichikos sutrikimų diagnostikos ir statistikos vadovas) kriterijus, kad nustatytų priklausomybės lygį ir susijusius sutrikimus. Taip pat gali būti atliekami laboratoriniai tyrimai, skirti įvertinti fizinę sveikatą.

Gydymas

Gydymo galimybės apima tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Medicininiai sprendimai gali apimti nikotino pakaitinę terapiją, vaistus, tokius kaip bupropionas ar vareniklinas, kurie padeda sumažinti potraukį. Nemedicininiai sprendimai gali apimti psichologinę terapiją, grupines konsultacijas ir elgesio terapijas. Naujausios terapijos galimybės taip pat apima skaitmeninius sprendimus, tokius kaip mobiliosios programėlės, padedančios stebėti progresą ir teikiančios palaikymą. Efektyviausias gydymas dažnai apima holistinį požiūrį, derinant įvairius metodus.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas