Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį

Anatomija

Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį tiesiogiai veikia centrinę nervų sistemą, ypač smegenis. Smegenų struktūros, tokios kaip prefrontalinė žievė, amygdala ir hipokampas, yra ypač pažeidžiamos. Prefrontalinė žievė, atsakinga už sprendimų priėmimą ir savikontrolę, gali tapti silpnesnė, todėl asmuo gali elgtis impulsyviai. Amygdala, susijusi su emocijomis, gali sukelti nuotaikų svyravimus, o hipokampas, atsakingas už atmintį, gali pablogėti, sukeldamas atminties problemas. Be to, alkoholis gali paveikti kepenis, kas gali turėti įtakos organizmo medžiagų apykaitai ir tolesniam sveikatos pablogėjimui.

Ligos aprašymas

Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį apima įvairias psichologines problemas, kurios atsiranda dėl alkoholio vartojimo. Tai gali būti tiek trumpalaikiai, tiek ilgalaikiai sutrikimai, įskaitant alkoholio priklausomybę, depresiją, nerimą ir kitus psichikos sutrikimus. Ši liga yra svarbi, nes ji ne tik paveikia asmens psichinę sveikatą, bet ir turi rimtų pasekmių socialiniam gyvenimui, šeimos santykiams ir bendruomenės gerovei. Be to, ji gali sukelti fizinių sveikatos problemų, įskaitant kepenų ligas ir širdies problemas.

Ligos priežastis

Pagrindinės psichikos ir elgesio sutrikimų priežastys vartojant alkoholį gali būti įvairios. Tai apima genetinį polinkį, psichologinius veiksnius, socialinę aplinką ir stresą. Genetika gali turėti didelę įtaką, nes kai kurie asmenys yra labiau linkę į priklausomybę nuo alkoholio. Psichologiniai veiksniai, tokie kaip depresija ar nerimas, gali skatinti alkoholio vartojimą kaip savęs gydymo būdą. Socialinė aplinka, įskaitant šeimos tradicijas ir draugų įtaką, taip pat gali prisidėti prie alkoholio vartojimo. Stresas ir psichologinė trauma gali sukelti didesnį alkoholio vartojimą kaip būdą susidoroti su emocijomis.

Rizikos faktoriai

• Genetiniai veiksniai – šeimos istorija, susijusi su alkoholizmu, gali padidinti riziką.
• Psichikos sveikatos sutrikimai – asmenys, turintys depresiją, nerimo sutrikimų ar kitų psichikos problemų, dažnai linkę vartoti alkoholį.
• Socialinė aplinka – draugų ir šeimos įtaka gali skatinti alkoholio vartojimą.
• Amžius – jauni žmonės, ypač paaugliai, yra labiau linkę eksperimentuoti su alkoholiu.

Simptomai

• Priklausomybė – nuolatinis noras vartoti alkoholį, nesugebėjimas kontroliuoti vartojimo.
• Fiziniai simptomai – galvos skausmai, pykinimas, tremoras, kai asmuo bando sumažinti alkoholio vartojimą.
• Psichikos simptomai – nuotaikų svyravimai, depresija, nerimas, atminties praradimas.
• Socialiniai simptomai – sunkumai santykiuose, darbo ar mokyklos problemos dėl alkoholio vartojimo.

Diagnostika

Psichikos ir elgesio sutrikimų diagnostika vartojant alkoholį remiasi klinikiniais vertinimais, pokalbiais su pacientu ir standartizuotais klausimynais. Gydytojai gali naudoti DSM-5 (Diagnostikos ir statistikos vadovas) kriterijus, kad nustatytų priklausomybės laipsnį. Be to, gali būti atliekami laboratoriniai tyrimai, siekiant įvertinti fizinę sveikatą ir nustatyti galimus alkoholio vartojimo padarinius organizmui.

Gydymas

Psichikos ir elgesio sutrikimų gydymas vartojant alkoholį apima tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Medicininės galimybės apima vaistus, tokius kaip disulfiramas, naltreksonas ir akamprozatas, kurie gali padėti sumažinti alkoholio troškimą ir pagerinti abstinencijos laikotarpius. Nemedicininiai sprendimai apima psichoterapiją, grupines terapijas ir paramos grupes, tokias kaip „Anoniminiai alkoholikai“. Naujovės, tokios kaip kognityvinė elgesio terapija ir motyvacinė pokalbio terapija, taip pat rodo teigiamus rezultatus gydant šiuos sutrikimus.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas