Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant opioidus

Anatomija

Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant opioidus tiesiogiai veikia centrinę nervų sistemą, ypač smegenis, kuriose opioidai jungiasi prie specifinių receptorių. Šie receptoriai, tokie kaip mu, kappa ir delta, yra atsakingi už skausmo kontrolę, emocijų reguliavimą ir elgesio modelius. Ilgalaikis opioidų vartojimas gali sukelti struktūrinius ir funkcinius pokyčius smegenyse, įskaitant sumažėjusią prefrontalinę žievę, kuri atsakinga už sprendimų priėmimą ir impulsyvumą. Taip pat gali būti paveikti limbinių sistemų regionai, kurie siejami su emocijomis ir atlygio pojūčiu.

Ligos aprašymas

Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant opioidus apibūdinami kaip kompleksinė būsena, kurią sukelia opioidų vartojimas, sukeliantis priklausomybę ir psichikos sutrikimus. Ši liga dažnai pasireiškia kaip reakcija į ilgalaikį skausmo malšinimą, tačiau ilgainiui ji gali sukelti neigiamų psichologinių padarinių, tokių kaip depresija, nerimas ir nuotaikų svyravimai. Ši liga yra svarbi, nes ji ne tik paveikia individą, bet ir turi didelį poveikį visuomenei, įskaitant padidėjusią sveikatos priežiūros išlaidų naštą ir socialines problemas.

Ligos priežastis

Psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant opioidus priežastys gali būti įvairios. Pagrindinės priežastys apima:

• Ilgalaikis opioidų vartojimas, kuris sukelia fizinę priklausomybę ir toleranciją, dėl ko žmonės dažnai didina dozes.
• Genetiniai veiksniai, kurie gali predisponuoti asmenis psichikos sutrikimams.
• Pirmieji psichikos sveikatos sutrikimai, tokie kaip depresija ar nerimas, kurie gali paskatinti opioidų vartojimą kaip savęs gydymo būdą.
• Socialiniai veiksniai, tokie kaip aplinka, kurioje žmogus gyvena, ir prieiga prie opioidų.

Rizikos faktoriai

• Vienas iš pagrindinių rizikos faktorių yra ankstyvas opioidų vartojimas, kuris gali sukelti didesnę priklausomybę vėlesniame gyvenime.
• Psichikos sveikatos sutrikimai, tokie kaip depresija ar nerimo sutrikimai, padidina riziką vartoti opioidus, siekiant palengvinti simptomus.
• Socialinė izoliacija ir emocinis stresorius, pavyzdžiui, trauma ar šeimos problemos, gali būti papildomi rizikos veiksniai.

Simptomai

• Pagrindiniai ligos simptomai gali būti nuolatinis noras vartoti opioidus, nesugebėjimas kontroliuoti vartojimo, elgesio pokyčiai, tokie kaip impulsyvumas ir agresija, taip pat depresijos ir nerimo simptomai. Lengvi simptomai gali apimti nuotaikų svyravimus, o sunkesni gali sukelti psichozę ar savižudybės minčių.

Diagnostika

Psichikos ir elgesio sutrikimų diagnozė vartojant opioidus remiasi klinikiniais vertinimais, psichologiniais testais ir, jei reikia, laboratoriniais tyrimais. Specialistas gali atlikti išsamią anamnezę, kad nustatytų vartojimo istoriją, simptomus ir jų poveikį kasdieniam gyvenimui. Be to, gali būti naudojami įvairūs diagnostiniai klausimynai, tokie kaip DSM-5 kriterijai, siekiant tiksliai įvertinti ligos sunkumą ir pobūdį.

Gydymas

Psichikos ir elgesio sutrikimų gydymo galimybės yra įvairios ir apima tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Medicininiu požiūriu, gali būti naudojami opioidų pakeitimo gydymo metodai, tokie kaip metadonas ar buprenorfinas, kurie padeda sumažinti potraukį ir abstinencijos simptomus. Psichoterapija, tokia kaip kognityvinė elgesio terapija, taip pat yra veiksminga gydymo forma, padedanti pacientams suprasti ir keisti savo elgesį. Be to, naujausios terapijos galimybės, tokios kaip grupinė terapija ir palaikymo grupės, taip pat gali būti naudingos gydymo procese. Svarbu, kad gydymas būtų individualizuotas, atsižvelgiant į kiekvieno paciento poreikius ir aplinkybes.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas