Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant raminančias ir migdančias medžiagas

Anatomija

Psichikos ir elgesio sutrikimai, susiję su raminančių ir migdančių medžiagų vartojimu, dažniausiai paveikia centrinę nervų sistemą. Ši sistema yra atsakinga už įvairių kūno funkcijų reguliavimą, įskaitant emocijas, miegą, atmintį ir elgesį. Raminančios ir migdančios medžiagos veikia smegenų cheminius neurotransmiterius, tokius kaip gama-aminosviesto rūgštis (GABA), kuri mažina nervinę veiklą ir sukelia raminamąjį poveikį. Ilgalaikis tokių medžiagų vartojimas gali sukelti pokyčius smegenų struktūroje, ypač tais atvejais, kai yra pažeidžiamos tam tikros smegenų sritys, atsakingos už emocinį reguliavimą ir elgesį.

Ligos aprašymas

Psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant raminančias ir migdančias medžiagas, apima įvairius simptomus, kurie gali pasireikšti kaip priklausomybė, tolerancijos didėjimas, abstinencijos simptomai ir elgesio pokyčiai. Ši liga yra svarbi, nes ji gali turėti rimtų pasekmių asmens gyvenimo kokybei, santykiams, profesinei veiklai ir bendrai sveikatai. Be to, šie sutrikimai gali sukelti psichikos ligas, tokias kaip depresija arba nerimo sutrikimai, ir didina savižudybių riziką.

Ligos priežastis

Pagrindinės šios ligos priežastys apima genetinius veiksnius, psichologinę predispoziciją, socialinę aplinką ir ankstesnes traumas. Genetiniai veiksniai gali padidinti asmens polinkį į priklausomybę, o psichologiniai veiksniai, tokie kaip nerimo ar depresijos sutrikimai, gali paskatinti raminančių medžiagų vartojimą kaip būdą susidoroti su stresu. Socialinė aplinka, įskaitant šeimos narių ar draugų elgesį, taip pat gali turėti įtakos šios ligos vystymuisi.

Rizikos faktoriai

• Genetinė predispozicija – asmenys, turintys šeimos narių, kurie sirgo priklausomybėmis, yra labiau linkę patirti panašius sutrikimus.
• Psichikos sveikatos sutrikimai – žmonės, turintys nerimo, depresijos ar kitų psichikos problemų, dažniau vartoja raminančias medžiagas.
• Socialinė izoliacija – asmenys, kurie jaučiasi vieniši arba neturi socialinės paramos, gali būti labiau linkę vartoti šias medžiagas kaip pabėgimą.
• Stresas ir trauma – žmonės, patyrę traumas arba nuolatinį stresą, gali ieškoti raminančių medžiagų kaip būdo susidoroti su savo emocijomis.

Simptomai

• Pagrindiniai ligos simptomai gali apimti nuolatinį raminančių medžiagų vartojimą, net kai nėra poreikio, tolerancijos didėjimą, abstinencijos simptomus, tokius kaip nerimas, nemiga, prakaitavimas ir drebulys. Taip pat gali pasireikšti emociniai sutrikimai, pavyzdžiui, depresija ir agresyvumas, bei elgesio pokyčiai, pavyzdžiui, socialinė izoliacija ir atsiribojimas nuo įprastų veiklų.

Diagnostika

Ši liga diagnozuojama remiantis klinikiniu vertinimu, kuris apima išsamią anamnezę ir simptomų vertinimą. Gydytojai gali naudoti įvairius psichologinius testus, kad įvertintų paciento psichinę būklę. Taip pat gali būti atliekami laboratoriniai tyrimai, siekiant nustatyti medžiagų buvimą organizme ir įvertinti bendrą sveikatos būklę.

Gydymas

Gydymo galimybės apima tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Medicininiai sprendimai gali apimti vaistus, tokius kaip antidepresantai, kurie padeda suvaldyti simptomus, ir detoksikacijos programas, skirtas saugiam raminamųjų medžiagų nutraukimui. Nemedicininiai sprendimai gali apimti terapijas, tokias kaip kognityvinė elgesio terapija, grupinės terapijos sesijos ir psichologinės konsultacijos. Naujausios terapijos galimybės gali apimti ir alternatyvius metodus, tokius kaip mindfulness arba meditacija, kurie padeda valdyti stresą ir emocijas be medikamentų.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas