Psichologiniai ir elgesio faktoriai, susiję su sutrikimais ar ligomis, klasifikuojamais kitur

Anatomija

Psichologiniai ir elgesio faktoriai, susiję su sutrikimais ar ligomis, klasifikuojamais kitur, dažnai paveikia centrinę nervų sistemą, ypač smegenis. Smegenys yra atsakingos už emocijų, minčių ir elgesio reguliavimą. Šios ligos gali turėti įtakos neurotransmiterių veiklai, kuri yra svarbi psichologinių funkcijų, tokių kaip nuotaika ir elgesys, palaikymui. Be to, emocinės ir elgesio reakcijos gali būti susijusios su hormonų sistema, kuri taip pat gali paveikti įvairius organus, tokius kaip širdis ir virškinimo sistema, sukeldama somatinius simptomus.

Ligos aprašymas

Ši liga apima platų psichologinių ir elgesio sutrikimų spektrą, kurie gali pasireikšti įvairiomis formomis, tokiomis kaip nerimas, depresija, priklausomybės ar valgymo sutrikimai. Psichologiniai veiksniai gali sukelti arba pabloginti fizines ligas, o elgesio faktoriai gali prisidėti prie sveikatos problemų. Ši liga yra svarbi, nes ji gali ženkliai paveikti žmogaus gyvenimo kokybę, socialinius santykius ir bendrą sveikatą.

Ligos priežastis

Pagrindinės šios ligos priežastys gali būti genetiniai, biologiniai, psichologiniai ir socialiniai veiksniai. Genetiniai veiksniai gali padidinti riziką susirgti tam tikromis psichologinėmis ligomis. Biologiniai veiksniai, tokie kaip smegenų struktūros ar cheminės pusiausvyros pokyčiai, taip pat gali turėti įtakos. Psichologiniai veiksniai, tokie kaip asmenybės bruožai ir ankstyvoji patirtis, gali prisidėti prie ligos atsiradimo. Socialiniai veiksniai, tokie kaip stresas, socialinė izoliacija ar netinkami gyvenimo įpročiai, taip pat gali būti svarbūs šios ligos atsiradimui.

Rizikos faktoriai

• Genetika: šeimos istorija psichologinių sutrikimų gali didinti riziką.
• Stresas: nuolatinis stresas gali sukelti psichologinių problemų.
• Socialinė izoliacija: trūkstant socialinių ryšių, didėja ligų rizika.
• Priklausomybės: alkoholizmas ar narkomanija gali pabloginti psichologinę būklę.

Simptomai

• Lengvi simptomai gali apimti nerimo jausmus, nuotaikų svyravimus ir socialinį nerimą.
• Vidutiniai simptomai gali būti depresinės nuotaikos, miego sutrikimai, sumažėjęs energijos lygis.
• Sunkūs simptomai gali pasireikšti kaip psichozės epizodai, savižudiškos mintys ar sunkūs elgesio sutrikimai.

Diagnostika

Psichologiniai ir elgesio sutrikimai diagnozuojami naudojant psichologinius vertinimus, interviu su pacientu ir jų šeimos nariais, taip pat standartizuotus klausimynus. Gydytojai gali naudoti DSM-5 (Psichikos sutrikimų diagnostikos ir statistikos vadovas) kriterijus, kad nustatytų, ar pacientas atitinka tam tikras diagnozės sąlygas. Be to, gali būti atliekami įvairūs laboratoriniai tyrimai, siekiant pašalinti fizines problemas, galinčias sukelti panašius simptomus.

Gydymas

Gydymo galimybės apima tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Medicininiai sprendimai dažnai apima antidepresantų, anksiolitikų ar antipsichozinių vaistų vartojimą. Psichoterapija, tokia kaip kognityvinė elgesio terapija, gali būti labai efektyvi gydant psichologinius sutrikimus. Be to, alternatyvūs gydymo metodai, tokie kaip meditacija, jogos praktika ir sveika gyvensena, taip pat gali padėti valdyti simptomus. Naujoviškos terapijos, tokios kaip neuromoduliacija ar psichoterapijos derinimas su farmakologija, taip pat yra tiriamos kaip galimos gydymo strategijos.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas