Pūlingas artritas

Anatomija

Pūlingas artritas yra liga, paveikianti sąnarius, kurie yra sudaryti iš kaulų, kremzlių, raiščių ir sinovinio skysčio. Šios struktūros sudaro sąnario anatomiją, leidžiančią jam judėti ir funkcionuoti. Pūlingas artritas dažniausiai pažeidžia didesnius sąnarius, tokius kaip kelio, klubo ar alkūnės, tačiau gali pasireikšti ir mažesniuose sąnariuose, pavyzdžiui, riešuose ar pirštuose. Liga sukelia uždegimą ir pūlingą išsiskyrimą, kuris gali pažeisti ne tik sąnarius, bet ir aplinkinius audinius, įskaitant raumenis ir sausgysles.

Ligos aprašymas

Pūlingas artritas yra ūmus infekcinis procesas, kuris dažniausiai kyla dėl bakterijų, tokių kaip Staphylococcus aureus, patekimo į sąnario ertmę. Ši liga gali sukelti didelį skausmą, patinimą ir judesių apribojimą. Pūlingas artritas yra svarbi liga, nes ji gali sukelti ilgalaikių sąnarių pažeidimų ir negalios, jei nebus tinkamai gydoma. Be to, liga dažnai reikalauja skubios medicininės intervencijos, kad būtų išvengta rimtų komplikacijų, tokių kaip sepsis.

Ligos priežastis

Pagrindinė pūlingo artrito priežastis yra bakterinė infekcija, kuri gali patekti į sąnarį per kraują, tiesioginį sužeidimą ar chirurginę procedūrą. Bakterijos gali sukelti uždegimą, kuris veda prie pūlingo skysčio kaupimosi sąnario ertmėje. Be bakterijų, kitų infekcinių agentų, tokių kaip virusai ar grybai, taip pat gali sukelti artritą, tačiau tai yra rečiau. Rizikos faktoriai, tokie kaip silpna imuninė sistema arba lėtinės ligos, taip pat gali prisidėti prie pūlingo artrito išsivystymo.

Rizikos faktoriai

• Amžius – vyresni žmonės dažniau serga dėl sumažėjusios imuninės sistemos funkcijos.
• Imuninės sistemos sutrikimai – asmenys, turintys autoimuninių ligų ar vartojantys imunosupresantus, yra labiau pažeidžiami.
• Kraujotakos sutrikimai – prasta kraujotaka gali padidinti infekcijos riziką.
• Traumos ir operacijos – sąnarių sužalojimai ar chirurginės procedūros gali lemti bakterijų patekimą į sąnario ertmę.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai apima stiprų skausmą sąnaryje, patinimą, paraudimą ir karštumą aplink pažeistą vietą. Taip pat gali pasireikšti judesių apribojimas, karščiavimas ir bendras silpnumas. Simptomai gali svyruoti nuo lengvų iki sunkių, priklausomai nuo infekcijos sunkumo ir laiko, praėjusio nuo užsikrėtimo momento.

Diagnostika

Pūlingo artrito diagnozė remiasi klinikiniais simptomais, paciento istorija ir specialiais tyrimais. Gydytojai dažnai atlieka sąnario punkciją, kad gautų sinovinį skystį, kuris vėliau tiriamas mikroskopu, siekiant nustatyti bakterijas ar kitus infekcinius agentus. Taip pat gali būti atliekami kraujo tyrimai, rentgeno ar MRT tyrimai, siekiant įvertinti sąnario būklę ir nustatyti galimus pažeidimus.

Gydymas

Pūlingo artrito gydymas apima antibiotikų terapiją, siekiant kovoti su infekcija. Priklausomai nuo infekcijos sunkumo, gali prireikti hospitalizacijos ir intraveninės antibiotikų infuzijos. Be to, gali būti taikomos antinuždėtinės priemonės, siekiant sumažinti skausmą ir uždegimą. Kartais, norint sumažinti pūlingą skystį ir palengvinti simptomus, gali prireikti chirurginio įsikišimo. Naujausi gydymo metodai apima biologinius vaistus, kurie gali padėti reguliuoti imuninės sistemos atsaką ir sumažinti uždegimą.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas