Pūlingas endoftalmitas

Anatomija

Pūlingas endoftalmitas yra rimta akių liga, kuri paveikia akies vidų, ypač stiklakūnį ir tinklainę. Ši liga susijusi su žmogaus akies anatomija, nes ji gali sukelti uždegimą ir pūlingų medžiagų kaupimąsi akies ertmėje. Akis sudaro kelios dalys, įskaitant rageną, lęšį, stiklakūnį ir tinklainę. Pūlingas endoftalmitas dažniausiai pasireiškia po chirurginių akių procedūrų, traumų ar infekcijų, todėl pažeidžia regėjimo organus ir gali sukelti regėjimo praradimą.

Ligos aprašymas

Pūlingas endoftalmitas yra uždegiminė liga, kuri atsiranda, kai infekcija patenka į akies vidų. Tai gali būti bakterinė, grybelinė ar parazitinė infekcija, sukelianti stiprų uždegimą ir pūlingų eksudatų kaupimąsi. Liga yra ypač svarbi, nes ji gali greitai progresuoti ir sukelti aklumą, jei nebus laiku diagnozuota ir gydoma. Pūlingas endoftalmitas dažnai pasireiškia po operacijų, tokių kaip kataraktos chirurgija, arba po akių sužalojimų, todėl jis kelia didelį susirūpinimą oftalmologams.

Ligos priežastis

Pūlingas endoftalmitas gali būti sukeltas įvairių priežasčių. Pagrindinės priežastys apima:

• Bakterinės infekcijos, dažniausiai sukeltos Staphylococcus aureus, Streptococcus ir gramneigiamų bakterijų.
• Grybelinės infekcijos, kurios dažniausiai pasireiškia pacientams su susilpnėjusia imunine sistema.
• Parazitinės infekcijos, retesnės, bet galinčios sukelti rimtų komplikacijų.
• Akies traumos, kurios gali leisti patogenams patekti į akies vidų.
• Chirurginės procedūros, ypač akių operacijos, po kurių padidėja infekcijos rizika.

Rizikos faktoriai

• Chirurginės akių procedūros – pacientai, kuriems buvo atliktos operacijos, yra labiau linkę susirgti pūlingu endoftalmitu dėl galimos infekcijos.
• Diabetas – žmonės, sergantys diabetu, turi silpnesnę imuninę sistemą, todėl jie yra labiau pažeidžiami infekcijoms.
• Imuninės sistemos sutrikimai – asmenys, turintys autoimuninių ligų ar vartojantys imunosupresantus, rizikuoja susirgti šia liga.
• Akių traumos – bet kokia trauma, sukelianti pažeidimus akyje, gali padidinti infekcijos riziką.
• Kontaktinių lęšių naudojimas – netinkamas lęšių naudojimas gali sukelti infekcijas ir uždegimus.

Simptomai

• Pagrindiniai pūlingo endoftalmito simptomai apima:
  • Stiprus skausmas akyje, kuris gali būti ūmus ir intensyvus.
  • Regėjimo praradimas arba regėjimo pablogėjimas, kuris gali būti staigus.
  • Akies paraudimas ir patinimas, atsirandantis dėl uždegimo.
  • Pūlingos išskyros iš akies, rodančios infekciją.
  • Šviesos jautrumas, kuris gali būti labai nemalonus.

Diagnostika

Pūlingo endoftalmito diagnostika apima išsamų akių tyrimą, kuris gali apimti oftalmoskopiją, siekiant įvertinti akies vidų. Taip pat gali būti atliekami laboratoriniai tyrimai, kurie apima akių išskyrų kultūras, norint nustatyti infekcijos sukėlėją. Kartais gali prireikti ultragarso tyrimo, kad būtų galima įvertinti stiklakūnio ir tinklainės būklę.

Gydymas

Pūlingo endoftalmito gydymas priklauso nuo infekcijos pobūdžio ir sunkumo. Gydymo galimybės apima:

• Antibiotikų terapiją, kuri gali būti taikoma sisteminiu būdu arba tiesiogiai į akies vidų.
• Chirurginį gydymą, kuris gali apimti vitrektomiją, siekiant pašalinti pūlinius ir infekcijas.
• Gydymą priešgrybeliniais vaistais, jei infekciją sukelia grybeliai.
• Imunoterapiją, skirta stiprinti organizmo atsaką į infekciją.

Gydymas turėtų būti pradėtas kuo greičiau, kad būtų išvengta rimtų komplikacijų, tokių kaip aklumas.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas