Pūlinis artritas, nepatikslintas

Anatomija

Pūlinis artritas, nepatikslintas, yra liga, kuri paveikia sąnarius ir aplinkinius audinius. Liga gali sukelti uždegimą, patinimą ir skausmą, todėl ypač svarbu suprasti, kaip ji veikia žmogaus anatomiją. Pagrindiniai paveikti organai yra sąnariai, kurie jungia kaulus ir leidžia judėti. Uždegimas gali paveikti sinovialinę membraną, kuri apgaubia sąnarius, taip pat gali paveikti kaulus ir kremzles. Dėl šios ligos gali susidaryti pūliai, kurie dar labiau apsunkina judėjimą ir sukelia skausmą.

Ligos aprašymas

Pūlinis artritas, nepatikslintas, yra uždegiminė sąnarių liga, kuri gali pasireikšti įvairiais būdais ir skirtingose kūno vietose. Liga dažniausiai būna episodinė, tai reiškia, kad simptomai gali pasireikšti ir išnykti. Pūlinis artritas yra svarbus, nes jis gali reikšmingai paveikti paciento gyvenimo kokybę, trukdydamas kasdienėms veikloms ir sukeldamas nuolatinį skausmą. Be to, ši liga gali sukelti ilgalaikių komplikacijų, tokių kaip sąnarių deformacijos ir funkcijos praradimas.

Ligos priežastis

Pūlinio artrito priežastys gali būti įvairios ir dažnai yra sudėtingos. Tai gali būti autoimuninės reakcijos, infekcijos, traumos ar net genetiniai veiksniai. Uždegimas, sukeliantis pūlinį, gali būti atsakas į organizmo imuninės sistemos veiksmus, kurie netinkamai atpažįsta sveikus audinius kaip svetimus. Be to, tam tikros infekcijos, tokios kaip bakterinės ar virusinės, gali sukelti šios ligos atsiradimą.

Rizikos faktoriai

• Amžius – vyresnio amžiaus žmonės dažniau susiduria su šia liga, nes su amžiumi didėja sąnarių nusidėvėjimo rizika.
• Genetika – šeimos istorija, susijusi su artritu, gali padidinti ligos riziką.
• Imuninės sistemos sutrikimai – žmonės, turintys autoimuninių ligų, yra labiau linkę į pūlinį artritą.
• Infekcijos – tam tikros infekcijos gali sukelti uždegimines reakcijas, kurios gali prisidėti prie ligos atsiradimo.
• Traumos – ankstesnės sąnarių traumos gali padidinti riziką susirgti šia liga.

Simptomai

• Pagrindiniai pūlinio artrito simptomai apima sąnarių skausmą, patinimą, sustingimą ir judėjimo apribojimus. Simptomai gali svyruoti nuo lengvų iki sunkių, o kai kuriais atvejais gali pasireikšti karščiavimas ir bendras silpnumas. Pacientai gali taip pat jausti nuovargį ir diskomfortą kasdieniame gyvenime.

Diagnostika

Pūlinio artrito diagnostika apima klinikinius tyrimus, anamnezės surinkimą ir laboratorinius tyrimus. Gydytojas gali atlikti fizinį tyrimą, siekdamas nustatyti uždegimo požymius. Be to, gali būti atlikti kraujo tyrimai, siekiant patikrinti uždegimo žymenis, tokius kaip C-reaktyvusis baltymas (CRB) ir eritrocitų nusėdimo greitis (ENG). Kai kuriais atvejais gali būti reikalingi vaizdiniai tyrimai, tokie kaip rentgeno ar magnetinio rezonanso tomografija (MRT), siekiant įvertinti sąnarių būklę.

Gydymas

Pūlinio artrito gydymas gali apimti tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Vaistai, tokie kaip nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU) ir kortikosteroidai, gali padėti sumažinti uždegimą ir skausmą. Fizioterapija ir užsiėmimai gali padėti pagerinti judrumą ir stiprinti raumenis aplink paveiktus sąnarius. Naujausios terapijos galimybės gali apimti biologinius vaistus, kurie veikia specifinius imuninės sistemos komponentus, taip pat regeneracines terapijas, tokias kaip kamieninių ląstelių terapija. Svarbu, kad gydymas būtų individualizuotas, atsižvelgiant į paciento simptomus ir bendrą sveikatos būklę.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas