Pūslelinės (herpes) virusų sukelta infekcija, nepatikslinta

Anatomija

Pūslelinės virusų sukelta infekcija, nepatikslinta, dažniausiai veikia žmogaus odą ir gleivines. Pagrindiniai paveikti organai yra oda, ypač lūpų, veido ir lytinių organų srityse, taip pat burnos ir lytinių organų gleivinės. Virusai, priklausantys herpes simplex virusų (HSV) grupei, gali sukelti uždegimą ir pūsleles, kurios vėliau gali virsti opomis. Ši liga gali paveikti nervų sistemą, nes virusai gali būti aktyvuojami nervų ganglijuose, sukeldami skausmą ir diskomfortą. Taigi, pūslelinė ne tik sukelia odos pažeidimus, bet ir gali turėti įtakos nervų funkcijai.

Ligos aprašymas

Pūslelinės virusų sukelta infekcija yra virusinė liga, kurią sukelia herpes simplex virusai. Ši liga pasireiškia pūslelių atsiradimu ant odos ir gleivinių, dažniausiai aplink lūpas arba lytinius organus. Pūslelinė gali būti pirminė arba recidyvuojanti, kai virusas, užsikrėtus, lieka organizme ir gali suaktyvėti esant tam tikroms sąlygoms, pavyzdžiui, stresui ar silpnėjančiai imuninei sistemai. Ši liga yra svarbi, nes ji gali sukelti nemalonius simptomus, taip pat socialinę stigmatizaciją ir psichologinį diskomfortą pacientams.

Ligos priežastis

Pagrindinė pūslelinės virusų sukelto infekcijos priežastis yra herpes simplex virusai – HSV-1 ir HSV-2. HSV-1 dažniausiai sukelia lūpų pūslelinę, o HSV-2 – lytinių organų pūslelinę. Virusai plinta tiesioginiu kontaktu su užkrėstomis gleivinėmis ar oda, taip pat per seiles. Po pirmo užsikrėtimo virusas gali likti organizme, slepiantis nervų ganglijuose, ir suaktyvėti esant tam tikroms sąlygoms, tokioms kaip stresas, liga, imuninės sistemos silpnėjimas ar hormonų pokyčiai.

Rizikos faktoriai

• Silpna imuninė sistema – asmenys su silpnesne imunine sistema, pavyzdžiui, sergantys ŽIV ar gaunantys imunosupresinį gydymą, yra labiau linkę į pūslelinės infekcijas.
• Stresas – didelis stresas gali sukelti viruso suaktyvėjimą ir ligos paūmėjimą.
• Hormoniniai pokyčiai – menstruacijos ar nėštumas gali turėti įtakos viruso aktyvacijai.
• Kontaktas su užkrėstais asmenimis – tiesioginis kontaktas su žmogumi, turinčiu aktyvią infekciją, padidina užsikrėtimo riziką.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai apima pūslelių atsiradimą, kurie gali būti skausmingi ir niežtintys. Pūslelės gali sprogti ir virsti opomis, kurios užgyja, paliekant randus. Kiti simptomai gali būti karščiavimas, galvos skausmas, raumenų skausmai ir bendras silpnumas. Kai kuriais atvejais infekcija gali būti besimptomė, tačiau virusas vis tiek gali būti perduodamas kitiems.

Diagnostika

Pūslelinės virusų sukelta infekcija diagnozuojama remiantis klinikiniu įvertinimu, atsižvelgiant į paciento anamnezę ir simptomus. Papildomi tyrimai, tokie kaip viruso kultūra arba polimerazės grandininė reakcija (PGR), gali būti atliekami siekiant patvirtinti diagnozę, ypač esant netipiniams simptomams arba sunkesnėms infekcijoms.

Gydymas

Pūslelinės gydymas apima antivirusinius vaistus, tokius kaip acikloviras, valacikloviras ir famcikloviras, kurie gali sumažinti simptomus ir pagreitinti gijimą. Be to, svarbu valdyti simptomus, naudojant skausmą malšinančius vaistus ir drėkinančias priemones. Nemedicininiai sprendimai, tokie kaip streso valdymas ir sveika gyvensena, taip pat gali padėti sumažinti recidyvų dažnumą. Naujoviškos terapijos galimybės, tokios kaip imunoterapija, vis dar tiriamos ir gali ateityje suteikti papildomų sprendimų pacientams, sergantiems pūsleline.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas