Pūslelinės (herpes) virusų sukelta lyties organų bei šlapimo ir lytinių takų infekcija

Anatomija

Pūslelinės virusų sukelta lyties organų bei šlapimo ir lytinių takų infekcija tiesiogiai susijusi su žmogaus reprodukcine ir šlapimo sistema. Pagrindiniai organai, kuriuos paveikia ši infekcija, yra lytiniai organai, šlaplė, šlapimo pūslė ir aplinkiniai audiniai. Lytiniai organai, tiek vyriški, tiek moteriški, yra labiausiai pažeidžiami, nes virusas dažniausiai perduodamas per lytinius santykius. Dėl to, užsikrėtus, gali pasireikšti simptomai, tokie kaip skausmas, niežulys ar pūslelių atsiradimas genitalijų srityje. Taip pat gali būti paveikti audiniai aplink šlaplę, kas gali sukelti šlapinimosi problemas.

Ligos aprašymas

Pūslelinės virusų sukelta lyties organų ir šlapimo takų infekcija yra lėtinė virusinė liga, kurią sukelia herpes simplex virusas (HSV). Yra dvi pagrindinės viruso rūšys: HSV-1 ir HSV-2, tačiau lytinių organų infekcijas dažniausiai sukelia HSV-2. Ši liga gali pasireikšti įvairiais simptomais, o užsikrėtus virusas lieka organizme visam gyvenimui, laikydamasis latentinėje būsenoje. Herpes infekcijos yra svarbios dėl jų didelio plitimo ir sukeliamų komplikacijų, tokių kaip antrinės bakterinės infekcijos, psichologinės problemos ir padidėjusi rizika užsikrėsti ŽIV.

Ligos priežastis

Pagrindinė pūslelinės virusų sukelto lyties organų ir šlapimo takų infekcijos priežastis yra herpes simplex virusas. Infekcija paprastai perduodama per tiesioginį kontaktą su užkrėstomis odos ar gleivinės sritimis, ypač per lytinius santykius. Virusas gali būti perduodamas net ir tuomet, kai užsikrėtęs asmuo neturi matomų simptomų. Be to, rizikos veiksniai, tokie kaip silpna imuninė sistema, stresas, nuovargis ar kitos infekcijos, gali sukelti viruso aktyvaciją ir ligos pasikartojimą.

Rizikos faktoriai

• Neapsaugoti lytiniai santykiai: Tai yra pagrindinė viruso plitimo priežastis, nes virusas lengvai perduodamas per kontaktą su užkrėstomis sritimis.
• Dažnai keičiasi partneriai: Asmenys, turintys daug lytinių partnerių, yra labiau linkę užsikrėsti virusu.
• Silpna imuninė sistema: Žmonės, turintys silpną imunitetą, pavyzdžiui, sergantys ŽIV ar vartojantys imunosupresantus, yra labiau pažeidžiami.
• Stresas ir nuovargis: Šie veiksniai gali sukelti viruso aktyvavimą ir ligos pasikartojimą.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai apima skausmingas pūsleles genitalijų srityje, niežulį, deginimo pojūtį, raumenų skausmus ir bendrą negalavimą. Pūslelės gali sprogti ir sukelti opų atsiradimą, kuris gali būti skausmingas ir sukelti diskomfortą. Kai kuriems žmonėms simptomai gali būti lengvi arba visai nebūti, tačiau kitais atvejais jie gali būti labai intensyvūs ir reikalauti medicininės pagalbos.

Diagnostika

Šiai ligai diagnozuoti naudojami įvairūs metodai. Pirmiausia, gydytojas atlieka fizinį tyrimą, siekdamas nustatyti matomus simptomus, tokius kaip pūslelės ar opos. Be to, gali būti atliekami laboratoriniai tyrimai, tokie kaip viruso kultūros testai, serologiniai tyrimai, kurie nustato antikūnus prieš HSV, arba polimerazės grandininės reakcijos (PGR) testai, kurie leidžia aptikti viruso DNR. Šie tyrimai padeda patvirtinti diagnozę ir nustatyti viruso tipą.

Gydymas

Šios ligos gydymas apima tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Medicininiai gydymo būdai dažniausiai apima antivirusinius vaistus, tokius kaip acikloviras, valacikloviras ar famcikloviras, kurie padeda sumažinti simptomus ir užkirsti kelią viruso plitimui. Be to, gydytojas gali rekomenduoti skausmą malšinančius vaistus ir vietinius gydymo būdus, tokius kaip tepalai arba losjonai. Nemediciniai sprendimai gali apimti gyvenimo būdo pokyčius, tokius kaip streso valdymas, sveika mityba ir pakankamas poilsis, kurie padeda stiprinti imuninę sistemą ir sumažinti ligos pasikartojimo riziką. Naujausios terapijos galimybės apima imunoterapiją ir naujų antivirusinių vaistų tyrimus, kurie gali suteikti papildomų gydymo galimybių ateityje.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas