Pūslelinės (herpes) virusų sukeltas gingivostomatitas ir faringotonzilitas

Anatomija

Pūslelinės virusų sukeltas gingivostomatitas ir faringotonzilitas yra ligos, kurios paveikia burnos ir ryklės anatomiją. Gingivostomatitas apima uždegiminius procesus, kurie vyksta dantenose, burnos gleivinėje ir lūpose, o faringotonzilitas apima uždegimą ryklėje ir tonzilėse. Šios ligos dažnai yra susijusios su herpes simplex virusu (HSV), kuris gali sukelti skausmingus pūslelius ir opas burnos ertmėje. Dėl šių uždegiminių procesų gali būti pažeisti ir kiti anatominiai dariniai, tokie kaip limfmazgiai, kurie reaguoja į infekciją ir gali padidėti.

Ligos aprašymas

Pūslelinės virusų sukeltas gingivostomatitas ir faringotonzilitas yra virusinės infekcijos, dažnai pasireiškiančios vaikams, tačiau gali paveikti ir suaugusius. Šios ligos dažniausiai pasireiškia po pirminės herpes simplex viruso infekcijos. Gingivostomatitas gali sukelti skausmą, patinimą ir opas burnoje, o faringotonzilitas – gerklės skausmą, sunkumą ryjant ir karščiavimą. Šios ligos gali būti labai nemalonios ir gali turėti įtakos paciento gyvenimo kokybei. Jos yra svarbios, nes gali sukelti komplikacijų, ypač vaikams, kuriems sunkiau toleruoti skausmą ir diskomfortą.

Ligos priežastis

Pagrindinė šių ligų priežastis yra herpes simplex virusas, kuris gali būti perduodamas tiesioginiu kontaktu su užkrėsto asmens pūslelių, seilių ar kitų kūno skysčių. Virusas gali būti aktyvuotas streso, imuninės sistemos silpnėjimo ar kitų veiksnių. Be HSV, gali būti ir kitų virusų, tokių kaip Coxsackie virusai, kurie taip pat sukelia panašias ligas. Rizikos veiksniai gali apimti silpną imuninę sistemą, lėtines ligas ir netinkamą asmeninę higieną.

Rizikos faktoriai

• Vaikystė – mažesni vaikai yra labiau pažeidžiami dėl nepakankamai išsivysčiusios imuninės sistemos.
• Susilpnėjusi imuninė sistema – asmenys, sergantys lėtinėmis ligomis ar vartojantys imunosupresantus, yra labiau linkę į šias infekcijas.
• Asmeninė higiena – prasta burnos higiena gali padidinti infekcijos riziką.
• Stresas – stresas gali sukelti viruso aktyvaciją pas žmones, kurie jau yra užsikrėtę herpes simplex virusu.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai gali apimti: burnos gleivinės opas, skausmą ar deginimą burnoje, dantenų uždegimą, gerklės skausmą, sunkumą ryjant, karščiavimą, limfmazgių padidėjimą ir bendrą silpnumą. Simptomai gali svyruoti nuo lengvų, kurie praeina savaime, iki sunkių, kai pacientui reikalinga medicininė pagalba.

Diagnostika

Diagnozė dažniausiai nustatoma remiantis klinikiniais simptomais ir paciento anamneze. Gydytojas gali atlikti fizinį tyrimą, kad įvertintų burnos ir gerklės būklę. Kartais gali būti atliekami laboratoriniai tyrimai, tokie kaip virusologiniai tyrimai arba serologiniai testai, siekiant patvirtinti herpes simplex viruso buvimą.

Gydymas

Gydymas gali būti tiek medicininis, tiek nemedicininis. Medicininis gydymas apima antivirusinius vaistus, tokius kaip acikloviras, kurie gali padėti sumažinti simptomus ir ligos trukmę. Taip pat gali būti skiriami skausmą malšinantys vaistai ir antiseptiniai skalavimai. Nemedicininiai gydymo būdai apima gerklės skalavimus druskos tirpalu, drėkinimą ir švelnią mitybą, kad būtų sumažintas diskomfortas. Naujausios terapijos galimybės apima imunoterapiją, kuri gali būti tiriama kaip papildoma gydymo forma ateityje.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas