Pūslelinės (herpes) virusų sukeltas pūslelinis dermatitas
Anatomija
Pūslelinės virusų sukeltas pūslelinis dermatitas dažniausiai paveikia odos ir gleivinių struktūras. Pagrindiniai organai, kurie gali būti paveikti, yra oda, burnos ertmė, lytiniai organai ir kartais akis. Virusas, priklausantis herpes virusų šeimai, gali sukelti uždegiminius procesus, kurie pasireiškia pūslių formavimusi ant odos. Šios pūslelės gali būti skausmingos ir sukelti diskomfortą, o jų atsiradimas būna susijęs su imuninės sistemos reakcija, kurią sukelia viruso aktyvacija organizme.
Ligos aprašymas
Pūslelinės virusų sukeltas pūslelinis dermatitas yra užkrečiamoji liga, kurią sukelia herpes simplex virusai (HSV-1 ir HSV-2). Ši liga pasireiškia pūslių atsiradimu, dažniausiai ant lūpų, tačiau gali paveikti ir kitas kūno dalis, priklausomai nuo viruso tipo. Pūslelinė yra svarbi dėl savo plitimo galimybių, nes ji gali būti perduodama per glaudų kontaktą, o simptomai gali pasireikšti ne tik esant akivaizdžiam užkrato laikotarpiui, bet ir paslėptai. Dėl šių savybių pūslelinė gali sukelti didelį nepatogumą ir socialinį stresą pacientams.
Ligos priežastis
Pagrindinė pūslelinės priežastis yra herpes simplex virusas, kuris gali būti perduodamas tiesiogiai per kontaktą su užkrėsta asmeniu arba per užkrėstus paviršius. Mechanizmas, kuriuo virusas patenka į organizmą, dažniausiai yra odos pažeidimas arba gleivinės kontaktas su virusu. Po pradinio užsikrėtimo herpes virusas lieka organizme ir gali aktyvuotis vėl, sukeldamas simptomus. Rizikos veiksniai, tokie kaip stresas, imuninės sistemos susilpnėjimas, saulės spindulių poveikis ar hormonų pokyčiai, gali paskatinti viruso aktyvaciją.
Rizikos faktoriai
- Silpna imuninė sistema – žmonės, turintys silpną imunitetą, yra labiau linkę užsikrėsti ir patirti sunkesnes ligos formas.
- Stresas – psichologinis stresas gali paskatinti viruso aktyvaciją ir simptomų pasireiškimą.
- Ilgalaikis saulės poveikis – UV spinduliai gali sukelti viruso replikaciją ir pūslelinės atsiradimą.
- Hormoniniai pokyčiai – menstruacijų ciklas ar nėštumas gali paveikti organizmo imuninę reakciją.
Simptomai
- Pagrindiniai simptomai apima pūslių atsiradimą ant lūpų, veido ar genitalijų. Pūslelės gali būti skausmingos, niežtinčios ir uždegusios. Priklausomai nuo infekcijos sunkumo, simptomai gali svyruoti nuo lengvo diskomforto iki intensyvaus skausmo, kartu su karščiavimu, galvos skausmu ir raumenų skausmu.
Diagnostika
Pūslelinės diagnozė dažniausiai remiasi klinikiniu įvertinimu, t. y. simptomų ir pūslių išvaizdos analize. Gydytojas gali atlikti laboratorinius tyrimus, tokius kaip virusinės DNR nustatymas iš pūslių turinio ar kraujo mėginių, kad patvirtintų diagnozę. Taip pat gali būti naudojami serologiniai tyrimai, siekiant nustatyti antikūnus prieš herpes virusą.
Gydymas
Pūslelinės gydymas apima tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Antivirusiniai vaistai, tokie kaip acikloviras, valacikloviras ir famcikloviras, yra dažniausiai skiriami siekiant sumažinti simptomus ir pagreitinti gijimą. Taip pat gali būti naudojami skausmą malšinantys vaistai ir vietiniai preparatai, skirti sumažinti diskomfortą. Nemedicininiai sprendimai apima šaltus kompresus, drėkinančias priemones ir odos priežiūros produktus. Naujausios terapijos galimybės apima imunoterapiją ir vakcinas, kurios vis dar yra tiriamos ir gali pasiūlyti perspektyvius gydymo metodus ateityje.
Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas