Pūslelinės virusų [herpes simplex] sukeltos infekcijos

Anatomija

Pūslelinės virusų sukeltos infekcijos, dar žinomos kaip herpes simplex viruso (HSV) infekcijos, dažniausiai paveikia odą ir gleivines, ypač aplink burną ir lytinius organus. Šie virusai gali įsiskverbti į organizmą per odą arba gleivines, sukeldami uždegimą ir skausmą. Infekcija gali paveikti nervų sistemą, nes herpes simplex virusas turi gebėjimą užkrėsti nervų ląsteles ir likti organizme latentinėje būsenoje, kas gali sukelti recidyvus. Tai reiškia, kad virusas gali suaktyvėti vėl po tam tikro laiko, dažniausiai esant susilpnėjusiai imuninei sistemai.

Ligos aprašymas

Pūslelinės virusų sukeltos infekcijos yra dažna ir labai užkrečiama liga, kurią sukelia herpes simplex virusas. Yra du pagrindiniai viruso tipai: HSV-1 ir HSV-2. HSV-1 dažniausiai sukelia lūpų pūsleles, o HSV-2 dažniausiai yra susijęs su lytinių organų pūslelinėmis. Ši liga yra svarbi, nes ji ne tik sukelia fizinį diskomfortą, bet ir socialinių bei psichologinių problemų, tokių kaip stresas, nerimas ir depresija, ypač dėl stigmos, susijusios su lytinių organų infekcijomis. Be to, pūslelinės virusas gali sukelti rimtų komplikacijų, ypač imunodeficito turintiems asmenims.

Ligos priežastis

Pagrindinė pūslelinės virusų sukeltos infekcijos priežastis yra herpes simplex virusas. Šis virusas gali būti perduodamas per tiesioginį kontaktą su užkrėsta asmeniu, pavyzdžiui, bučiniais, arba dalijantis asmeniniais daiktais, tokiais kaip rankšluosčiai ar indai. Virusas gali išlikti latentinėje būsenoje organizme, ir jis gali būti suaktyvintas veiksnių, tokių kaip stresas, susilpnėjusi imuninė sistema, hormonų pokyčiai ar saulės spindulių poveikis. Be to, tam tikri gyvenimo būdo veiksniai, tokie kaip miego trūkumas ir netinkama mityba, gali prisidėti prie viruso aktyvavimo.

Rizikos faktoriai

• Susilpnėjusi imuninė sistema: asmenys, sergantys kitomis ligomis ar vartojantys imunosupresorius, yra labiau linkę užsikrėsti.
• Dažnas stresas: streso situacijos gali sumažinti organizmo atsparumą ir suaktyvinti virusą.
• Hormoniniai pokyčiai: menstruacijų ciklas arba nėštumas gali padidinti riziką užsikrėsti.
• Netinkama higiena: asmeninės higienos nepaisymas gali padidinti užsikrėtimo tikimybę.

Simptomai

• Pagrindiniai pūslelinės virusų sukeltos infekcijos simptomai apima: pūsleles, kurios gali būti skausmingos ir niežtinčios, paraudimą ir patinimą aplink pažeistą vietą, karščiavimą, galvos skausmą, raumenų skausmus ir bendrą silpnumą. Simptomai gali svyruoti nuo lengvų, kurie gali praeiti be gydymo, iki sunkių, kai gali prireikti medicininės intervencijos.

Diagnostika

Pūslelinės virusų sukeltos infekcijos diagnostika paprastai apima klinikinį tyrimą, kurio metu gydytojas vertina simptomus ir ligos istoriją. Kartais gali būti atliekami laboratoriniai tyrimai, tokie kaip viruso kultūros, polimerazės grandininė reakcija (PGR) arba antikūnų testai, siekiant patvirtinti diagnozę ir nustatyti viruso tipą.

Gydymas

Pūslelinės virusų sukeltos infekcijos gydymas gali apimti tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Antivirusiniai vaistai, tokie kaip acikloviras, valacikloviras ir famcikloviras, yra dažnai skiriami siekiant sumažinti simptomus ir pagreitinti gijimo procesą. Be to, skausmą malšinantys vaistai gali būti naudojami diskomfortui mažinti. Nemedicininiai sprendimai gali apimti šaltus kompresus, tinkamą higieną ir streso valdymą. Naujausios terapijos galimybės apima imunoterapiją ir vakcinas, kurios šiuo metu yra tiriamos klinikiniuose tyrimuose, siekiant sumažinti viruso recidyvų dažnį ir sunkumą.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas