Pūslinė išvisa

Anatomija

Pūslinė išvisa yra liga, paveikianti odą ir gleivines, susijusi su pūslių susidarymu, kurios gali atsirasti įvairiose kūno vietose. Ši liga dažnai pažeidžia epidermį, kuris yra viršutinis odos sluoksnis, ir gali paveikti vidinius organus, ypač tuos, kurie turi kontaktą su išorine aplinka, pavyzdžiui, burną, gerklę ir lytinius organus. Pūslinės išvisos atveju epidermio ląstelės gali tapti nestabilios, o tai lemia pūslių formavimąsi, kurios užpildytos skysčiu ir gali sukelti stiprų diskomfortą bei skausmą.

Ligos aprašymas

Pūslinė išvisa, dar žinoma kaip pemfigus, yra reta autoimuninė liga, kuriai būdingas pūslių susidarymas ant odos ir gleivinių. Ši liga gali turėti įvairių formų, tačiau jos esmė yra ta, kad organizmo imuninė sistema klaidingai atakuoja sveikas odos ląsteles, sukeldama jų atskyrimą ir pūslių susidarymą. Pūslinė išvisa yra svarbi dėl savo potencialo sukelti sunkius odos pažeidimus, infekcijas ir net gyvybei pavojingas komplikacijas, jei nebus tinkamai gydoma.

Ligos priežastis

Pūslinės išvisos priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau manoma, kad tai yra autoimuninė reakcija, kurioje organizmo imuninė sistema atakuoja keratinocitus – odos ląsteles, atsakingas už epidermio vientisumą. Galimi mechanizmai apima genetinį polinkį, aplinkos veiksnius, tokius kaip infekcijos ar tam tikrų vaistų vartojimas, kurie gali sukelti imuninės sistemos disfunkciją. Taip pat nustatyta, kad stresas gali pabloginti ligos eigą.

Rizikos faktoriai

• Genetiniai veiksniai – šeimos istorija autoimuninių ligų gali padidinti riziką susirgti pūslinė išvisa.
• Aplinkos veiksniai – tam tikrų infekcijų, tokių kaip herpes simplex virusas, poveikis gali sukelti ligos atsiradimą.
• Vaistai – kai kurie vaistai, ypač tie, kurie slopina imuninę sistemą, gali prisidėti prie ligos vystymosi.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai apima pūslių susidarymą, kuris gali būti skausmingas ir niežtintis. Pūsles gali lydėti eritema (odų paraudimas) ir patinimas. Pūslių turinys gali būti aiškus arba drumstas, o jų plyšimas gali sukelti opas, kurios gali užsikrėsti. Sunkių atvejų metu gali pasireikšti sisteminiai simptomai, tokie kaip karščiavimas, nuovargis ir svorio kritimas.

Diagnostika

Pūslinės išvisos diagnozė remiasi klinikiniais simptomais ir laboratoriniais tyrimais. Gydytojas gali atlikti odos biopsiją, kad patvirtintų diagnozę, ir atlikti imunofluorescencinį tyrimą, kad nustatytų specifinius antikūnus, kurie rodo autoimuninę reakciją. Taip pat gali būti atliekami kraujo tyrimai, siekiant įvertinti bendrą sveikatos būklę ir išsiaiškinti galimus kitus sveikatos sutrikimus.

Gydymas

Pūslinės išvisos gydymas apima tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Dažniausiai skiriami kortikosteroidai, kurie padeda slopinti imuninę sistemą ir sumažinti uždegimą. Taip pat gali būti naudojami kiti imunosupresantai, pvz., azatioprinas arba mycophenolate mofetil. Be to, pacientams rekomenduojama vengti veiksnių, galinčių sukelti ligos paūmėjimą, ir laikytis sveikos gyvensenos. Neseniai buvo pristatyti nauji gydymo metodai, tokie kaip biologiniai vaistai, kurie gali būti efektyvūs sunkesniais atvejais.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas