Pūslinė keratopatija

Anatomija

Pūslinė keratopatija yra liga, paveikianti akies rageną, kuri yra skaidrus audinys, esantis akies priekyje. Ragenos anatomija yra sudėtinga, nes ji susideda iš penkių sluoksnių: epitelio, Bowman’o membranos, stromos, Descemeto membranos ir endotelio. Ši liga dažniausiai pažeidžia ragenos epitelį ir stromoje atsiranda skysčių užpildytos pūslės, kurios gali sukelti regėjimo sutrikimus ir skausmą. Paveikti organai yra akys, o jų funkcija, užtikrinanti regėjimą, yra labai svarbi žmogaus kasdieniam gyvenimui.

Ligos aprašymas

Pūslinė keratopatija yra būklė, kai ragenos epitelio sluoksnyje atsiranda skysčių pripildytos pūslės. Ši liga gali būti ūminė arba lėtinė ir dažnai pasireiškia po traumos, infekcijos ar tam tikrų akių ligų. Pūslės gali būti skausmingos ir sukelti diskomfortą, o jų plyšimas gali sukelti uždegimą ir randėjimą, kas gali turėti ilgalaikį poveikį regėjimui. Ši liga yra svarbi, nes ji gali žymiai paveikti gyvenimo kokybę ir sukelti rimtų komplikacijų, jei nebus gydoma tinkamai.

Ligos priežastis

Pūslinės keratopatijos priežastys gali būti įvairios. Dažniausiai ji atsiranda dėl mechaninių pažeidimų, tokių kaip sužeidimai ar operacijos, taip pat dėl infekcijų, pavyzdžiui, virusinių ar bakterinių. Kita priežastis gali būti sausos akies sindromas, kuris sukelia ragenos epitelio pažeidimus. Taip pat gali prisidėti rizikos veiksniai, tokie kaip kontaktinių lęšių naudojimas, alergijos, ar tam tikros sisteminės ligos, pavyzdžiui, cukrinis diabetas.

Rizikos faktoriai

• Kontaktinių lęšių naudojimas – netinkamai prižiūrint lęšius, gali padidėti infekcijų rizika.
• Sausos akys – sumažėjęs ašarų kiekis gali sukelti ragenos pažeidimus.
• Akių traumos – bet koks mechaninis pažeidimas gali sukelti pūslinės keratopatijos vystymąsi.
• Infekcijos – virusinės ar bakterinės infekcijos gali pažeisti rageną ir sukelti pūslės.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai apima skausmą akyje, regėjimo sutrikimus, šviesos jautrumą ir diskomfortą. Pūslės gali būti matomos kaip skaidrios arba baltos formacijos ragenos paviršiuje. Kai kuriais atvejais gali pasireikšti plyšimas pūslės, sukeliantis didesnį skausmą ir uždegimą.

Diagnostika

Pūslinė keratopatija diagnozuojama atliekant oftalmologinius tyrimus. Gydytojas gali atlikti akių tyrimus, įskaitant ragenos fluoresceino dažymą, kuris padeda nustatyti ragenos pažeidimus. Taip pat gali būti naudojami ultragarso tyrimai ir mikroskopiniai tyrimai, siekiant įvertinti ragenos struktūrą ir būklę.

Gydymas

Pūslinės keratopatijos gydymas gali apimti tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Priklausomai nuo ligos sunkumo, gali būti skiriami akių lašai, kurie padeda sumažinti uždegimą ir skausmą. Taip pat gali būti rekomenduojama naudoti drėkinamuosius lašus sausoms akims gydyti. Sunkesniais atvejais gali prireikti chirurginės intervencijos, pavyzdžiui, ragenos transplantacijos. Naujoviškos terapijos galimybės, tokios kaip genų terapija ar regeneracinė medicina, taip pat yra tiriamos kaip galimi gydymo metodai ateityje.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas