Rankos ar kojos piršto celiulitas

Anatomija

Rankos ar kojos piršto celiulitas yra bakterinė odos infekcija, kuri dažniausiai paveikia poodinį audinį. Ši liga yra susijusi su žmogaus odos struktūra, kurioje yra epidermis, dermis ir poodinis audinys. Celiulitas gali paveikti bet kurią kūno dalį, tačiau dažniausiai pasitaiko rankose ir kojose. Poveikis dažniausiai yra lokalizuotas į poodinį audinį, kuris apima riebalinį audinį ir jungiamąjį audinį. Celiulito atveju uždegimas gali išplisti į limfinius ir kraujagyslių sistemas, sukeldamas rimtų komplikacijų, jei jis nebus gydomas.

Ligos aprašymas

Celiulitas yra uždegiminė liga, kuri pasireiškia kaip oda, paraudusi, patinusi ir skausminga. Ši liga gali pasireikšti greitai ir gali sukelti rimtų sveikatos problemų, jei nebus tinkamai gydoma. Celiulitas yra svarbi liga, nes ji gali sukelti sistemines infekcijas ir reikalauti hospitalizacijos, ypač vyresnio amžiaus žmonėms ir asmenims su silpnesne imunine sistema. Celiulito diagnozė ir gydymas yra būtini, kad būtų išvengta komplikacijų, tokių kaip abscesai ar sepsis.

Ligos priežastis

Pagrindinės celiulito priežastys yra bakterijos, dažniausiai Staphylococcus aureus ir Streptococcus, kurios patenka į odą per mažus įtrūkimus arba žaizdas. Infekcija gali atsirasti dėl odos pažeidimų, kurie gali būti sukelti traumų, nudegimų, chirurginių procedūrų ar odos ligų, tokių kaip egzema ar psoriazė. Be to, rizikos veiksniai, tokie kaip diabetas, nutukimas ar venų nepakankamumas, gali padidinti celiulito vystymosi tikimybę.

Rizikos faktoriai

• Diabetas – žmonės, sergantys cukriniu diabetu, dažniau patiria odos infekcijas dėl sumažėjusio imuniteto ir prastai gyjančių žaizdų.
• Nutukimas – padidėjęs riebalų audinys gali sukelti kraujotakos problemas ir padidinti infekcijos riziką.
• Odos pažeidimai – net maži įpjovimai ar įbrėžimai gali būti infekcijos vartai.
• Silpna imunine sistema – žmonės, turintys imuninės sistemos sutrikimų, yra labiau linkę į infekcijas.

Simptomai

• Pagrindiniai celiulito simptomai apima odos paraudimą, patinimą, skausmą ir šilumos pojūtį paveiktoje zonoje. Simptomai gali būti lengvi, pavyzdžiui, nedidelis patinimas, arba sunkūs, kai atsiranda didelis skausmas, pūliniai ar karščiavimas.

Diagnostika

Celiulito diagnozė dažnai grindžiama klinikiniais požymiais ir simptomais. Gydytojas gali atlikti fizinį tyrimą, kad įvertintų odos būklę, ir gali rekomenduoti laboratorinius tyrimus, kad patvirtintų infekciją. Kartais gali būti atlikti vaizdiniai tyrimai, tokie kaip ultragarsas, jei yra įtarimų dėl gilesnių audinių pažeidimų ar abscesų.

Gydymas

Celiulito gydymas paprastai apima antibiotikus, kurie padeda kovoti su infekcija. Gydytojas gali skirti geriamuosius arba intraveninius antibiotikus, priklausomai nuo infekcijos sunkumo. Be to, svarbu palaikyti paveiktą vietą švarią ir sausą, o kartais gali būti rekomenduojama naudoti kompresus ar pakelti galūnę, kad sumažėtų patinimas. Naujausios terapijos galimybės apima pažangesnius antibiotikus ir imunoterapiją, tačiau šie metodai dar yra tiriami ir ne visada prieinami.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas