Raudonligė

Anatomija

Raudonligė, dar žinoma kaip raudonasis vilkligė, yra autoimuninė liga, kuri paveikia įvairias žmogaus organizmo sistemas, ypač odą, sąnarius, inkstus, širdį ir nervų sistemą. Liga dažniausiai sukelia uždegiminius procesus, kurie gali paveikti jungiamuosius audinius, o tai lemia skausmą, patinimą ir funkcijų sutrikimus. Raudonligės paveikti organai gali būti pažeisti dėl imuninės sistemos per didelio aktyvumo, kuris klaidingai atakuoja sveikas ląsteles bei audinius.

Ligos aprašymas

Raudonligė yra lėtinė autoimuninė liga, kuriai būdingos uždegiminės reakcijos, pasireiškiančios įvairiose kūno dalyse. Ši liga gali sukelti odos bėrimus, ypač ant veido ir galūnių, taip pat gali paveikti vidaus organus, sukeldama rimtų sveikatos problemų. Raudonligė dažniausiai diagnozuojama jauniems ir vidutinio amžiaus moterims, tačiau gali pasireikšti ir vyrams. Ši liga yra svarbi, nes ji gali turėti didelį poveikį paciento gyvenimo kokybei ir reikalauja ilgalaikio gydymo bei stebėjimo.

Ligos priežastis

Raudonligės priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau manoma, kad tai yra autoimuninė reakcija, kuri gali būti sukeliama įvairių veiksnių. Pagrindinės ligos priežastys gali apimti genetinį polinkį, hormoninius pokyčius, aplinkos veiksnius, tokius kaip ultravioletinė spinduliuotė, ir infekcijas. Be to, stresas ir tam tikri vaistai taip pat gali sukelti ligos paūmėjimą.

Rizikos faktoriai

• Moterų lytis – moterys yra labiau linkusios susirgti raudonlige nei vyrai, ypač reprodukcinio amžiaus grupėje.
• Genetika – šeimos anamnezė gali padidinti riziką susirgti, nes liga gali būti paveldima.
• Aplinkos veiksniai – tam tikri aplinkos veiksniai, tokie kaip saulės spinduliuotė, gali sukelti ligos paūmėjimą.
• Virusinės infekcijos – kai kurie virusai, pavyzdžiui, Epstein-Barr virusas, gali būti susiję su raudonligės vystymusi.

Simptomai

• Raudoni bėrimai ant veido ir kitų kūno dalių, dažnai primenantys drugelio formą.
• Nuovargis ir bendras silpnumas, kurie gali būti nuolatiniai arba pasikartojantys.
• Sąnarių skausmas ir patinimas, kuris gali pasireikšti įvairiuose kūno sąnariuose.
• Vidaus organų pažeidimai, galintys sukelti inkstų, širdies ir plaučių problemas.

Diagnostika

Raudonligės diagnozė paprastai prasideda nuo klinikinių simptomų vertinimo ir anamnezės rinkimo. Gydytojai gali atlikti įvairius laboratorinius tyrimus, įskaitant kraujo tyrimus, kurie nustato specifinius autoantikūnus, tokius kaip antinukleariniai antikūnai (ANA) ir anti-dsDNA antikūnai. Be to, odos biopsija gali būti atliekama, kad būtų patvirtinta diagnozė, jei bėrimai yra akivaizdūs.

Gydymas

Raudonligės gydymas yra individualus ir gali apimti tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Dažniausiai naudojami vaistai yra nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU), kortikosteroidai ir imunosupresantai. Be to, biologiniai preparatai, kurie veiksmingai slopina imuninę sistemą, taip pat gali būti skiriami. Nemedicininiai gydymo būdai apima fizioterapiją, sveiką gyvenimo būdą ir streso valdymą. Naujausios terapijos galimybės apima naujų biologinių vaistų tyrimus, kurie gali pasiūlyti pažangesnius gydymo metodus.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas