Raudonųjų kraujo kūnelių (eritrocitų) pakitimai

Anatomija

Raudonieji kraujo kūneliai, dar vadinami eritrocitais, yra svarbiausi kraujo komponentai, atsakingi už deguonies transportavimą iš plaučių į visus organizmo audinius ir anglies dioksido grąžinimą atgal į plaučius. Šie kūneliai gaminami kaulų čiulpuose, o jų forma ir struktūra leidžia efektyviai vykdyti šias funkcijas. Raudonųjų kraujo kūnelių pakitimai gali paveikti širdies ir kraujagyslių sistemą, nes sumažėjęs eritrocitų kiekis ar jų funkcionalumas gali sukelti hipoksiją (deguonies trūkumą), kas gali paveikti visų organų veiklą.

Ligos aprašymas

Raudonųjų kraujo kūnelių pakitimai apima įvairias sąlygas, tokias kaip anemija, eritrocitozė, talasemija ir sferocitozė. Šios ligos gali būti tiek įgimtos, tiek įgytos, o jų pobūdis gali svyruoti nuo lengvo iki sunkaus. Anemija, pavyzdžiui, yra būklė, kai sumažėja raudonųjų kraujo kūnelių skaičius arba hemoglobino kiekis, kas gali sukelti nuovargį, silpnumą ir kitus simptomus. Šios ligos svarbumas slypi jų poveikyje organizmo deguonies tiekimui, kas gali turėti rimtų pasekmių sveikatai.

Ligos priežastis

Pagrindinės raudonųjų kraujo kūnelių pakitimų priežastys gali būti įvairios. Anemija gali atsirasti dėl geležies trūkumo, vitamino B12 trūkumo, lėtinių ligų, kraujo netekimo ar genetinių sutrikimų. Eritrocitozė gali būti susijusi su hipoksija, pavyzdžiui, gyvenant aukštikalnėse ar sergant plaučių ligomis, kurios sumažina deguonies tiekimą. Talasemija yra paveldima liga, kuri veikia hemoglobino gamybą, o sferocitozė yra genetinė liga, sukelianti raudonųjų kraujo kūnelių deformacijas.

Rizikos faktoriai

• Geležies trūkumas: gali būti susijęs su netinkama mityba, kraujo netekimu ar virškinimo trakto sutrikimais.
• Genetiniai veiksniai: tam tikros ligos, tokios kaip talasemija ar sferocitozė, yra paveldimos.
• Lėtinių ligų buvimas: tokios ligos kaip inkstų liga, vėžys ar autoimuniniai sutrikimai gali paveikti kraujo kūnelių gamybą.

Simptomai

• Raudonųjų kraujo kūnelių pakitimai gali sukelti įvairius simptomus, pradedant nuo lengvo nuovargio, galvos svaigimo, odos blyškumo, iki sunkių atvejų, kai pasireiškia dusulys, širdies plakimas, krūtinės skausmas ir net sąmonės netekimas.

Diagnostika

Diagnozuojant raudonųjų kraujo kūnelių pakitimus, dažniausiai atliekami kraujo tyrimai, kurie gali apimti hemoglobino, hematokrito ir eritrocitų skaičiaus matavimus. Papildomi tyrimai gali apimti geležies, vitamino B12, folio rūgšties ir kitų medžiagų lygių nustatymą, taip pat kaulų čiulpų biopsiją, jei yra įtarimų dėl onkologinių ligų.

Gydymas

Raudonųjų kraujo kūnelių pakitimų gydymas priklauso nuo ligos tipo ir priežasties. Anemijai gydyti gali būti skiriami geležies papildai, vitaminai ar net kraujo perpylimas sunkiais atvejais. Talasemijos ir sferocitozės atveju gali prireikti specializuoto gydymo, įskaitant genų terapiją, kraujo perpylimus ar splenektomiją (blužnies šalinimą). Naujovės gydymo srityje apima biologines terapijas ir individualizuotą mediciną, kuri gali pagerinti pacientų prognozes ir gyvenimo kokybę.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas