Raumenų kalkėjimas

Anatomija

Raumenų kalkėjimas, dar vadinamas kalcifikacija, yra procesas, kurio metu kalcio druskos kaupiasi raumenų audiniuose. Ši liga dažniausiai paveikia raumenų sistemą, tačiau gali turėti įtakos ir kitoms anatominėms struktūroms, tokioms kaip sausgyslės ir raiščiai. Su šiuo procesu susijusios anatomijos aspektai apima raumenų skaidulas, kurios gali tapti kietos ir mažiau elastingos, o tai gali trukdyti normaliai raumenų funkcijai. Be to, kalkėjimas gali paveikti kraujotaką aplinkinius audinius, sukeldamas papildomų komplikacijų.

Ligos aprašymas

Raumenų kalkėjimas yra patologinis procesas, kuris gali pasireikšti įvairiose kūno vietose. Ši liga yra svarbi, nes gali lemti skausmą, judėjimo apribojimus ir raumenų silpnumą. Kalkių kaupimasis raumenyse ir aplinkiniuose audiniuose gali sukelti uždegimines reakcijas, o tai dar labiau apsunkina būklę. Ši liga gali pasireikšti tiek vyresnio amžiaus žmonėms, tiek jaunimui, priklausomai nuo įvairių veiksnių.

Ligos priežastis

Raumenų kalkėjimo priežastys gali būti įvairios. Dažniausios priežastys apima: traumas, kurios gali sukelti raumenų pažeidimus ir sukelti kalcio nuosėdų susidarymą; uždegimines ligas, tokias kaip tendinitas; ir metabolinius sutrikimus, kurie gali paveikti kalcio apykaitą organizme. Taip pat gali būti genetiniai veiksniai, kurie didina riziką susirgti šia liga.

Rizikos faktoriai

• Amžius – vyresnio amžiaus žmonėms dažniau pasitaiko raumenų kalkėjimas, nes su amžiumi gali sumažėti raumenų elastingumas ir padidėti traumos rizika.
• Traumos – bet koks raumenų ar sausgyslių pažeidimas gali sukelti kalcio nuosėdų formavimąsi.
• Uždegiminės ligos – tokios ligos kaip artritas ar tendinitas gali padidinti kalkėjimo riziką.
• Genetiniai veiksniai – šeimose, kuriose buvo pastebėti raumenų ar kaulų sutrikimai, gali būti didesnė tikimybė susirgti šia liga.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai gali apimti skausmą paveiktoje srityje, raumenų standumą, judėjimo apribojimus ir raumenų silpnumą. Kai kuriais atvejais gali pasireikšti uždegimo požymiai, tokie kaip patinimas ir paraudimas. Simptomai gali svyruoti nuo lengvo diskomforto iki stipraus skausmo, kuris gali trukdyti kasdienei veiklai.

Diagnostika

Raumenų kalkėjimo diagnostika apima klinikinį tyrimą, kurio metu gydytojas vertina simptomus ir paciento anamnezę. Papildomi tyrimai, tokie kaip rentgeno spinduliai, ultragarsas ar magnetinio rezonanso tomografija (MRT), gali būti naudojami siekiant įvertinti kalkių kaupimosi mastą ir vietą. Šie tyrimai padeda nustatyti, ar raumenų kalkėjimas yra pagrindinė problema, ar jis yra susijęs su kitomis ligomis.

Gydymas

Raumenų kalkėjimo gydymas gali būti tiek medicininis, tiek nemedicininis. Medicininiai sprendimai gali apimti skausmą malšinančius vaistus, uždegimą mažinančius vaistus ir fizioterapiją, siekiant pagerinti raumenų funkciją. Nemedicininiai sprendimai gali apimti masažą, akupunktūrą ir specializuotas mankštas. Naujausios terapijos galimybės, tokios kaip injekcijos su kortikosteroidais ar biologinės terapijos, taip pat gali būti taikomos, kad būtų sumažintas uždegimas ir skausmas. Svarbu, kad gydymo planas būtų individualizuotas, atsižvelgiant į paciento būklę ir simptomų sunkumą.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas