Raupai

Anatomija

Raupai, dar žinomi kaip raupų virusas, paveikia žmogaus odą ir imuninę sistemą. Ši liga sukelia odos bėrimus, kurie gali paveikti visą kūną, įskaitant veidą, rankas ir kitas kūno dalis. Pagrindiniai organai, kurie patiria poveikį, yra oda, o taip pat ir imuninė sistema, kuri reaguoja į virusą sukeldama uždegimines reakcijas. Raupų virusas pažeidžia epidermį ir dermą, sukeldamas pūslelių ir žaizdų susidarymą, o tai gali sukelti antrines infekcijas ir randus.

Ligos aprašymas

Raupai yra sunki užkrečiama liga, kurią sukelia variola virusas. Anksčiau ši liga buvo plačiai paplitusi ir sukeldavo didelį mirtingumą. Raupų protrūkiai galėjo sukelti epidemijas, o liga buvo ypač pavojinga vaikams ir asmenims su silpna imunine sistema. Raupai pasižymi charakteringais simptomais, tokiais kaip karščiavimas, raumenų skausmai ir odos bėrimai, kurie vėliau virsta pūslėmis. Dėl sėkmingų vakcinacijos programų raupai buvo visiškai eradikuoti 1980 metais, tačiau liga išlieka svarbi, nes gali sukelti rimtų pasekmių, jei ji vėl pasirodytų.

Ligos priežastis

Raupų priežastis yra variola virusas, kuris priklauso ortopoksvirusų šeimai. Virusas plinta per tiesioginį kontaktą su užkrėsto asmens oda arba per kvėpavimo takus, kai užkrėstas asmuo čiaudėja ar kosėja. Pagrindiniai mechanizmai, per kuriuos virusas patenka į organizmą, yra per odos pažeidimus arba kvėpavimo takų gleivinę. Rizikos veiksniai, kurie gali prisidėti prie ligos plitimo, apima netinkamą higieną ir didelį žmonių susibūrimą.

Rizikos faktoriai

• Netinkama higiena – asmenys, kurie nesilaiko asmeninės higienos taisyklių, yra labiau linkę užsikrėsti raupais.
• Pasiskiepijimo nebuvimas – asmenys, kurie nebuvo vakcinuoti nuo raupų, yra labiau pažeidžiami šios ligos.
• Silpna imuninė sistema – žmonės, turintys silpną imunitetą, pvz., sergantys lėtinėmis ligomis, yra didesnėje rizikoje užsikrėsti raupais.

Simptomai

• Pirmieji raupų simptomai paprastai atsiranda po 7–17 dienų po užsikrėtimo ir gali apimti karščiavimą, galvos skausmą, raumenų skausmus ir bendrą silpnumą.
• Po kelių dienų atsiranda odos bėrimas, kuris prasideda kaip raudonos dėmės ir virsta pūslėmis, užpildytomis skysčiu.
• Būdingas simptomas yra bėrimų atsiradimas simetriškai, dažnai pradžioje veido ir tada plintant į kitas kūno dalis.
• Raupų simptomai gali svyruoti nuo lengvų iki sunkių, o sunkių atvejų metu gali pasireikšti komplikacijos, tokios kaip infekcijos ar sepsis.

Diagnostika

Raupų diagnozė dažniausiai remiasi klinikiniais simptomais ir paciento istorija. Gydytojai atidžiai stebi odos bėrimus ir kitus simptomus, kad nustatytų ligą. Taip pat gali būti atliekami laboratoriniai tyrimai, įskaitant viruso izoliaciją arba serologinius tyrimus, siekiant patvirtinti diagnozę. Papildomi testai gali būti reikalingi, jei kyla abejonių dėl diagnozės.

Gydymas

Raupų gydymas daugiausia yra simptominis, nes specifinio antivirusinio gydymo nėra. Gydymas apima karščiavimą mažinančių vaistų vartojimą, skysčių tiekimą ir poilsį. Esant sunkioms raupų formoms, gali būti taikoma hospitalizacija ir intensyvi priežiūra. Vakcinacija yra veiksmingiausias prevencijos būdas, todėl asmenys, kurie nebuvo skiepyti, turėtų būti skiepijami, kad būtų išvengta užsikrėtimo. Nors raupai buvo visiškai eradikuoti, mokslininkai ir toliau tiria galimas terapijas bei skiepijimo strategijas, kad būtų užtikrinta, jog ši liga nepasikartotų ateityje.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas