Reakcijos į stiprų stresą bei adaptacijos sutrikimai

Anatomija

Reakcijos į stiprų stresą bei adaptacijos sutrikimai yra susiję su žmogaus nervų sistema, ypač su centrinės nervų sistemos struktūromis, tokiomis kaip smegenys. Stresas aktyvuoja hipotalamą, kuris signalizuoja antinksčiams gaminti streso hormonus, tokius kaip kortizolis. Taip pat paveikiama autonominė nervų sistema, kuri reguliuoja kūno funkcijas, įskaitant širdies ritmą, kvėpavimą ir virškinimą. Dėl ilgo streso gali būti pažeista imuninė sistema, o tai gali lemti įvairias ligas ir organizmo silpnumą.

Ligos aprašymas

Reakcijos į stiprų stresą bei adaptacijos sutrikimai apima įvairias reakcijas, kurias organizmas patiria esant intensyviam stresui. Tai gali būti tiek emocinės, tiek fizinės reakcijos, kurios trukdo normaliai gyventi ir adaptuotis prie kasdienių situacijų. Ši liga yra svarbi, nes gali turėti ilgalaikių pasekmių psichinėms ir fizinėms sveikatos būklėms, padidindama riziką susirgti depresija, nerimu, širdies ligomis ir kitomis sveikatos problemomis.

Ligos priežastis

Pagrindinės šios ligos priežastys apima psichologinį stresą, kuris gali kilti dėl darbo, santykių, finansinių sunkumų ar kitų gyvenimo iššūkių. Mechanizmai, kurie sukelia šiuos sutrikimus, dažnai apima hormonų, tokių kaip adrenalinas ir kortizolis, išsiskyrimą, kuris ilgalaikėje perspektyvoje gali sukelti organizmo disbalansą. Be to, genetiniai veiksniai, asmenybės bruožai ir ankstesnė trauma gali prisidėti prie ligos vystymosi.

Rizikos faktoriai

• Stiprus ar ilgalaikis stresas – nuolatinis stresas yra vienas iš pagrindinių rizikos veiksnių, kuris gali sukelti adaptacijos sutrikimus.
• Psichinės sveikatos problemos – asmenys, turintys istoriją su nerimu ar depresija, yra labiau linkę patirti šiuos sutrikimus.
• Socialinė izoliacija – žmonės, kurie jaučiasi izoliuoti ar neturi palaikymo tinklo, yra labiau pažeidžiami.
• Gyvenimo pokyčiai – dideli pokyčiai, tokie kaip persikėlimas, skyrybos ar netektys, gali sukelti stiprų stresą.

Simptomai

• Pagrindiniai ligos simptomai gali apimti nerimą, depresiją, nuovargį, miego sutrikimus, padidėjusį širdies ritmą ir virškinimo problemas. Kai kurie žmonės gali patirti sunkius simptomus, tokius kaip panikos priepuoliai, socialinė fobija ar posttrauminio streso sutrikimą (PTSD).

Diagnostika

Ši liga diagnozuojama remiantis klinikiniais simptomais, paciento istorija ir psichologiniais vertinimais. Gydytojai gali naudoti standartizuotus klausimynus ir interviu metodus, kad nustatytų streso lygį ir galimus adaptacijos sutrikimus. Taip pat gali būti atliekami laboratoriniai tyrimai, siekiant pašalinti kitus medicininius sutrikimus, kurie gali sukelti panašius simptomus.

Gydymas

Gydymo galimybės apima tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Medicininiu požiūriu gali būti skiriami antidepresantai ar anksiolitikai, siekiant sumažinti simptomus. Psichoterapija, ypač kognityvinė elgesio terapija, yra efektyvi priemonė, padedanti asmenims išmokti valdyti stresą ir keisti neigiamas mintis. Be to, nemedicininiai sprendimai, tokie kaip meditacija, joga, fizinė veikla ir sveika mityba, gali padėti gerinti bendrą savijautą ir sumažinti streso lygį. Naujausios terapijos galimybės, tokios kaip virtuali realybė terapija, taip pat rodo perspektyvias galimybes gydant šią ligą.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas