Regėjimo sutrikimai

Anatomija

Regėjimo sutrikimai dažnai kyla dėl problemų, susijusių su akimis ir vizualiniais keliais. Akys yra sudėtinga struktūra, apimanti įvairias dalis, tokias kaip rageną, objektyvą, tinklainę ir akies nervą. Ragenos ir objektyvo funkcija yra fokusavimas, leidžiantis šviesai patekti į tinklainę, kur specializuotos ląstelės, vadinamos fotoreceptoriais, konvertuoja šviesos signalus į nervinius impulsus. Šie impulsai perduodami per akies nervą į smegenis, kur jie interpretuojami kaip vaizdas. Bet kokie sutrikimai šiuose organuose gali sukelti regėjimo problemas.

Ligos aprašymas

Regėjimo sutrikimai apima įvairias problemas, kurios gali paveikti gebėjimą matyti aiškiai. Tai gali būti trumparegystė, toliaregystė, astigmatizmas, katarakta, glaukoma ir tinklainės degeneracija. Šios ligos gali turėti įvairių pasekmių, pradedant nuo lengvo diskomforto ir baigiant visišku aklumu. Regėjimo sutrikimai yra svarbūs, nes jie gali paveikti kasdienį gyvenimą, darbą ir bendrą gyvenimo kokybę. Be to, regėjimo problemos gali būti susijusios su kitomis sveikatos būklėmis, todėl jų ignoravimas gali turėti rimtų pasekmių.

Ligos priežastis

Regėjimo sutrikimų priežastys gali būti labai įvairios. Genetiniai veiksniai, amžius, traumos, ligos (pavyzdžiui, diabetas) ir aplinkos veiksniai gali turėti įtakos regėjimo pablogėjimui. Pavyzdžiui, trumparegystė gali būti paveldima, o katarakta dažnai yra susijusi su senėjimu. Be to, ilgalaikis UV spindulių poveikis ir netinkama mityba gali prisidėti prie regėjimo sutrikimų vystymosi. Taip pat svarbu pažymėti, kad kai kurios ligos, tokios kaip glaukoma, yra susijusios su padidėjusiu akispūdžiu, kuris gali pažeisti regėjimo nervą.

Rizikos faktoriai

• Amžius – vyresnio amžiaus žmonės dažniau patiria regėjimo sutrikimus.
• Genetika – šeimos istorija gali padidinti riziką susirgti tam tikromis regėjimo ligomis.
• Diabetas – ši liga gali sukelti tinklainės pažeidimus ir regėjimo praradimą.
• UV spindulių poveikis – ilgalaikis saulės spindulių poveikis gali padidinti kataraktos ir kitų ligų riziką.
• Rūkymas – tai gali prisidėti prie regėjimo pablogėjimo ir ligų, tokių kaip tinklainės degeneracija.

Simptomai

• Regėjimo sutrikimų simptomai gali svyruoti nuo lengvo neaiškumo iki rimtų regėjimo praradimų. Pagrindiniai simptomai apima neryškų matymą, šviesos jautrumą, dvigubą vaizdą ir regos laukų praradimą. Taip pat gali pasireikšti skausmas akyse, paraudimas ir nuovargis. Kai kurie žmonės gali pastebėti, kad jiems sunku skaityti ar dirbti su kompiuteriu, ypač prastai apšviestose vietose.

Diagnostika

Regėjimo sutrikimų diagnozė paprastai prasideda nuo akių gydytojo atlikto išsamaus akių tyrimo. Tai gali apimti regėjimo aštrumo testus, akies fondo tyrimus ir akispūdžio matavimus. Taip pat gali būti atliekami specialūs tyrimai, tokie kaip tinklainės tomografija ar ultragarso tyrimai, siekiant įvertinti akies struktūrą ir funkciją. Gydytojas gali naudoti įvairius instrumentus, kad nustatytų galimas problemas ir pasiūlytų tinkamą gydymą.

Gydymas

Regėjimo sutrikimų gydymas priklauso nuo jų tipo ir sunkumo. Dažniausiai naudojami metodai yra akinių ar kontaktinių lęšių paskyrimas, kurie padeda koreguoti regėjimą. Kai kuriais atvejais gali prireikti chirurginių procedūrų, tokių kaip lazerinė chirurgija, kataraktos operacija ar tinklainės atstatymas. Be to, naujausios terapijos galimybės, tokios kaip genetinė terapija ar vaistai, gali būti taikomos tam tikroms ligoms. Taip pat svarbu pabrėžti profilaktikos svarbą, įskaitant sveiką gyvenimo būdą, reguliarų akių tyrimą ir tinkamą apsaugą nuo UV spindulių.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas