Respiracinė patologija sukelta chemikalų, dujų, dūmų ir garų inhaliacijos

Anatomija

Respiracinė patologija, susijusi su chemikalų, dujų, dūmų ir garų inhaliacija, daugiausia veikia kvėpavimo sistemą, kuri apima nosį, gerklas, trachėją, bronchus ir plaučius. Šie organai atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant deguonies tiekimą į organizmą ir anglies dioksido šalinimą. Inhaliuojami dirgikliai gali pažeisti gleivinę, sukelti uždegimą ir sukelti pakitimus plaučių alveolėse, kurie gali trukdyti normaliam dujų mainui. Dėl to gali pasireikšti plaučių edema, fibrozė ar net plaučių funkcijos nepakankamumas.

Ligos aprašymas

Respiracinė patologija, sukeliama chemikalų, dujų, dūmų ir garų inhaliacijos, yra rimta sveikatos problema, kuri gali sukelti nuolatinį kvėpavimo sistemos pažeidimą. Ši liga gali pasireikšti tiek ūmine forma, pavyzdžiui, po staigaus ir didelio kiekio dirgiklių įkvėpimo, tiek lėtine forma, kai asmuo nuolat veikiamas mažesnių dirgiklių dozių. Svarbu atkreipti dėmesį į šią ligą, nes ji gali sukelti ilgalaikius sveikatos sutrikimus, tokius kaip lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL) ar net plaučių vėžys.

Ligos priežastis

Pagrindinės šios ligos priežastys yra įvairūs cheminiai junginiai, dujos, dūmai ir garai, kurie gali būti išmetami pramonėje, statybose, automobilių išmetimo sistemose ar net kasdieniame gyvenime. Dažniausi dirgikliai apima anglies monoksidą, azoto dioksidą, sieros dioksidą, benzolį, formaldehidą ir kitas toksiškas medžiagas. Šie junginiai gali sukelti uždegimines reakcijas, oksidacinį stresą ir ląstelių pažeidimus, kurie ilgainiui gali sukelti sunkius kvėpavimo sistemos sutrikimus.

Rizikos faktoriai

• Pramoninė veikla: Asmenys, dirbantys pramoninėse šakose, kuriose naudojami cheminiai junginiai, yra labiau pažeidžiami šios ligos.
• Kūno būklė: Silpnesnė imuninė sistema, senyvas amžius ar jau esamos kvėpavimo sistemos ligos gali padidinti riziką.
• Rūkymas: Rūkantieji yra labiau linkę į kvėpavimo takų dirginimą ir ligų vystymąsi.
• Kenksmingų medžiagų buvimas aplinkoje: Gyvenimas ar darbas vietose, kur yra didelis oro užterštumas, gali padidinti ligos riziką.

Simptomai

• Pagrindiniai ligos simptomai gali apimti kosulį, dusulį, krūtinės skausmą ir skreplių gamybą. Lengvi simptomai gali būti laikini ir praeiti, tačiau sunkesniais atvejais gali pasireikšti sunkus dusulys, cianoze (mėlynėjimas) ir net kvėpavimo nepakankamumas.

Diagnostika

Diagnostika prasideda nuo paciento anamnezės ir fizinio tyrimo. Gydytojai gali atlikti plaučių funkcijos tyrimus, rentgeno nuotraukas ar kompiuterinę tomografiją, kad įvertintų plaučių būklę. Be to, gali būti atliekami laboratoriniai tyrimai, siekiant nustatyti uždegimo žymenis ar specifinius dirgiklius.

Gydymas

Gydymas apima tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Medicininiai gydymo metodai gali apimti bronchodilatatorius, kortikosteroidus, inhaliacinius vaistus ir deguonies terapiją. Svarbu ir nemedicininės priemonės, tokios kaip oro filtravimas, kvėpavimo pratimai ir gyvenimo būdo pakeitimai, siekiant sumažinti tolesnį poveikį dirgikliams. Naujausios terapijos galimybės, tokios kaip biologinė terapija, gali būti taikomos tam tikriems lėtiniams atvejams, siekiant sumažinti uždegimą ir pagerinti kvėpavimo funkciją.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas