Reumatas

Anatomija

Reumatas, dar žinomas kaip reumatoidinis artritas, yra liga, kuri paveikia sąnarius, tačiau gali turėti įtakos ir kitoms organų sistemoms. Pagrindinis pažeidimas vyksta sinoviniuose audiniuose, kurie apgaubia sąnarius. Šie audiniai uždegami, sukeldami skausmą, tinimą ir judėjimo apribojimus. Be to, liga gali paveikti raumenis, sausgysles ir net vidaus organus, tokius kaip širdis, plaučiai ir inkstai, sukeldama sisteminį uždegimą ir kitus komplikacijas.

Ligos aprašymas

Reumatas yra lėtinė autoimuninė liga, kurią lemia organizmo imuninės sistemos sutrikimas. Tai reiškia, kad organizmas klaidingai puola savo pačių audinius, ypač sąnarius. Liga dažniausiai pasireiškia progresuojančiu skausmu ir sąnarių deformacijomis. Reumatas yra svarbi liga, nes ji ne tik sukelia fizinį diskomfortą, bet ir gali stipriai paveikti gyvenimo kokybę, socialinę veiklą ir psichologinę gerovę. Ši liga gali turėti rimtų pasekmių, jei negydoma.

Ligos priežastis

Pagrindinės reumato priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau manoma, kad genetiniai, aplinkos ir imuniniai veiksniai vaidina svarbų vaidmenį. Viena iš galimų priežasčių yra paveldimumas – asmenys, kurių šeimos nariai serga reumatu, turi didesnę riziką susirgti. Be to, tam tikri virusai ir bakterijos gali sukelti imuninės sistemos atsaką, kuris sukelia uždegimą. Stresas, rūkymas ir nutukimas taip pat gali būti rizikos veiksniai, kurie prisideda prie ligos vystymosi.

Rizikos faktoriai

• Amžius – reumatas dažniausiai pasireiškia vidutinio amžiaus žmonėms, nors gali atsirasti ir jaunesniems asmenims.
• Lyčių skirtumai – moterys serga šia liga dažniau nei vyrai.
• Genetika – šeimos anamnezė gali padidinti riziką susirgti.
• Aplinkos veiksniai – tam tikri cheminiai junginiai ir infekcijos gali prisidėti prie ligos vystymosi.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai apima sąnarių skausmą, sustingimą, ypač ryte, ir tinimą. Priklausomai nuo ligos sunkumo, simptomai gali svyruoti nuo lengvo diskomforto iki stipraus skausmo ir judėjimo apribojimų. Be to, gali pasireikšti nuovargis, karščiavimas ir svorio kritimas. Kai kuriais atvejais liga gali sukelti komplikacijas, tokias kaip sąnarių deformacijos ir vidaus organų pažeidimai.

Diagnostika

Reumato diagnozė remiasi klinikiniais simptomais, fiziniu ištyrimu ir įvairiais laboratoriniais tyrimais. Gydytojai dažnai atlieka kraujo tyrimus, kad nustatytų uždegimo žymenis, tokius kaip reumatoidinis faktorius ir antinukleariniai antikūnai. Taip pat gali būti naudojamos vaizdo tyrimo metodikos, tokios kaip rentgeno nuotraukos, ultragarsas ar magnetinė rezonanso tomografija, siekiant įvertinti sąnarių pažeidimus ir uždegimą.

Gydymas

Reumato gydymas apima tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Vaistai, tokie kaip nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU), kortikosteroidai ir ligą modifikuojantys antireumatiniai vaistai (DMARD), yra skiriami siekiant sumažinti uždegimą ir skausmą. Be to, fizioterapija ir užsiėmimai gali padėti pagerinti judrumą ir raumenų jėgą. Naujausios terapijos galimybės, tokios kaip biologiniai vaistai, kurie tiesiogiai veikia imuninę sistemą, taip pat įtraukiamos į gydymo planą, siekiant gerinti pacientų būklę ir gyvenimo kokybę.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas