Riešo ir plaštakos lūžimai

Anatomija

Riešo ir plaštakos lūžimai dažniausiai paveikia kaulus, esančius riešo srityje, kurie sudaro sudėtingą struktūrą, susidedančią iš aštuonių mažų kaulų. Šie kaulai yra susiję su dilbio kaulais: spinduliu ir alkūne. Riešo kaulai, tokie kaip trapecinis, trapecijos, žirginis ir kiti, yra svarbūs ne tik judesiui, bet ir jėgai, kurią plaštaka gali generuoti. Be to, šie kaulai yra glaudžiai susiję su sausgyslėmis, nervais ir kraujagyslėmis, todėl jų pažeidimai gali turėti didelį poveikį visai plaštakos funkcijai.

Ligos aprašymas

Riešo ir plaštakos lūžimai yra dažna trauma, kuri gali įvykti dėl įvairių priežasčių, įskaitant sportinę veiklą, nelaimingus atsitikimus ar kritimus. Šie lūžimai gali būti skirtingų tipų, nuo paprastų, kurie nesukelia didelio poslinkio, iki sudėtingų, kai kaulai yra suskilę ar išsikraipę. Ligos svarba slypi ne tik fiziniame skausme ir funkcionalumo praradime, bet ir galimose ilgalaikėse pasekmėse, tokioms kaip artritas ar lėtinis skausmas, jei trauma nebus tinkamai gydoma.

Ligos priežastis

Riešo ir plaštakos lūžimų priežastys gali būti įvairios. Dažniausiai lūžimai įvyksta dėl tiesioginio smūgio ar kritimo ant ištiestos rankos. Be to, lūžimai gali įvykti dėl ilgalaikio streso, pavyzdžiui, intensyvios sportinės veiklos ar darbo, reikalaujančio pasikartojančių judesių. Mechanizmai, lemiantys lūžimus, gali būti susiję su kaulų silpnumu, kurį sukelia osteoporozė, arba su traumomis, atsirandančiomis dėl avarijų ar sporto.

Rizikos faktoriai

• Amžius: vyresnio amžiaus žmonės dažniau patiria lūžimus dėl kaulų silpnumo.
• Lytys: moterys, ypač po menopauzės, yra labiau linkusios į osteoporozę.
• Sporto veikla: tam tikros sporto šakos, tokios kaip krepšinis ar futbolas, didina traumų riziką.
• Darbo pobūdis: profesijos, reikalaujančios fizinio krūvio ar darbo su sunkiomis medžiagomis, didina lūžių tikimybę.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai, susiję su riešo ir plaštakos lūžimais, yra skausmas, patinimas, mėlynės ir funkcionalumo praradimas. Lengvesniais atvejais gali pasireikšti tik diskomfortas, tačiau sunkesniais atvejais gali būti neįmanoma judinti pirštų ar riešo, o skausmas gali būti intensyvus.

Diagnostika

Riešo ir plaštakos lūžimų diagnostika apima fizinį tyrimą, kurio metu gydytojas įvertina skausmo lygį ir funkcionalumą. Dažniausiai naudojami vaizdiniai tyrimai, tokie kaip rentgeno nuotraukos, kurios leidžia matyti kaulų struktūrą ir nustatyti lūžių tipą. Kartais gali prireikti papildomų tyrimų, tokių kaip kompiuterinė tomografija (KT) arba magnetinio rezonanso tomografija (MRT), siekiant išsiaiškinti sudėtingesnius atvejus.

Gydymas

Riešo ir plaštakos lūžimų gydymas priklauso nuo lūžio tipo ir sunkumo. Lengvi lūžimai dažnai gydomi konservatyviai, naudojant imobilizaciją, pavyzdžiui, gipsą ar ortozę. Sunkesniais atvejais gali prireikti chirurginės intervencijos, kad būtų sujungti kaulai. Be to, reabilitacija ir fizioterapija yra svarbios gydymo dalys, padedančios atkurti judrumą ir stiprumą. Naujausios terapijos galimybės, tokios kaip biomedžiagų naudojimas, gali padėti pagreitinti gijimą ir pagerinti funkciją.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas