Rijimo sutrikimas

Anatomija

Rijimo sutrikimas, dar žinomas kaip disfagija, yra liga, kuri paveikia virškinimo sistemą, ypač rijimo procesą. Ši liga susijusi su gerkle, stemplėmis ir raumenimis, atsakingais už maisto judėjimą nuo burnos iki skrandžio. Rijimo metu maistas ar skysčiai praeina per burną, gerklę ir stemplę. Bet koks šių organų ar raumenų disfunkcija gali sukelti rijimo sutrikimus. Pavyzdžiui, raumenų silpnumas, nervų pažeidimai ar anatominių struktūrų anomalijos gali trukdyti normaliai rijimo funkcijai.

Ligos aprašymas

Rijimo sutrikimas yra būklė, kai asmuo patiria sunkumų rijimo procese. Ši liga gali pasireikšti įvairiais būdais, pradedant nuo lengvo diskomforto iki visiško nesugebėjimo nuryti maisto ar skysčių. Rijimo sutrikimai gali turėti rimtų pasekmių, įskaitant svorio netekimą, dehidrataciją, aspiracijos pneumoniją ir bendrą sveikatos pablogėjimą. Svarbu atkreipti dėmesį į rijimo sutrikimus, nes jie gali rodyti rimtesnes sveikatos problemas, tokias kaip neurologinės ligos ar vėžys.

Ligos priežastis

Rijimo sutrikimų priežastys gali būti įvairios. Pagrindinės priežastys apima neurologines ligas, tokias kaip insultas, Parkinsono liga, amyotrofine lateraline skleroze (ALS) ir smegenų pažeidimus. Taip pat gali būti anatominių struktūrų anomalijų, tokių kaip stemplės susiaurėjimas, navikai ar uždegimai. Kitos priežastys gali būti susijusios su raumenų sutrikimais, kurie paveikia rijimo procesą, tokiomis kaip distrofija. Psichologiniai veiksniai, įskaitant nerimą ir depresiją, taip pat gali prisidėti prie rijimo sutrikimų.

Rizikos faktoriai

• Amžius: vyresnio amžiaus žmonės dažniau patiria rijimo sutrikimus dėl natūralaus raumenų silpnumo ir kitų sveikatos problemų.
• Neurologinės ligos: tokių ligų kaip Alzheimerio liga ar Parkinsono liga sergantys pacientai turi didesnę riziką.
• Vėžys: ypač gerklės ir stemplės vėžys gali sukelti rijimo sunkumų.
• Raumenų sutrikimai: tokie kaip amyotrofine lateraline skleroze ir distrofija, gali paveikti rijimo raumenis.

Simptomai

• Pagrindiniai rijimo sutrikimų simptomai apima sunkumą nuryti, maisto ar skysčių užspringimą, skausmą rijimo metu, maisto atpylimą, kosulį ar dusulį valgant. Simptomai gali svyruoti nuo lengvų, kai jaučiamas tik nedidelis diskomfortas, iki sunkių, kai asmuo negali nuryti ir patiria rimtų komplikacijų.

Diagnostika

Rijimo sutrikimų diagnostika paprastai prasideda nuo išsamaus paciento istorijos ir fizinio tyrimo. Gydytojas gali atlikti specialius testus, tokius kaip rijimo tyrimai, kurie apima skysčių ar maisto produktų nuryjimą ir stebėjimą, kaip jie juda per gerklę ir stemplę. Papildomi tyrimai, tokie kaip endoskopija, rentgeno nuotraukos arba manometrija, gali būti naudojami siekiant įvertinti rijimo procesą ir nustatyti galimas problemas.

Gydymas

Rijimo sutrikimų gydymas priklauso nuo ligos priežasties ir sunkumo. Gydymo galimybės gali apimti dietos pakeitimus, pavyzdžiui, minkštos ar skystos dietos įvedimą, kad būtų lengviau nuryti. Fizinė terapija, skirta stiprinti rijimo raumenis, taip pat gali būti efektyvi. Medicininiai sprendimai gali apimti vaistus, skirtus gydyti pagrindines ligas, pavyzdžiui, neurologines problemas. Naujoviškos terapijos galimybės, tokios kaip neurologiniai stimulai ar biofeedback terapija, taip pat yra tiriamos kaip potencialūs gydymo būdai rijimo sutrikimams.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas