Sarkoidozė, nepatikslinta

Anatomija

Sarkoidozė, nepatikslinta, yra liga, kuri paveikia įvairias žmogaus organizmo sistemas, tačiau dažniausiai pasireiškia plaučiuose, limfmazgiuose, odos, akių ir kitose organų sistemose. Liga pasižymi granulomų formavimusi, tai yra, mažų uždegiminių ląstelių grupių, kurios gali sutrikdyti normalią organų funkciją. Pavyzdžiui, plaučių sarkoidozė gali sukelti kvėpavimo sutrikimus, o limfmazgių pažeidimas gali sukelti limfadenopatiją. Taigi, liga gali turėti įtakos ne tik kvėpavimo sistemai, bet ir visam organizmui, priklausomai nuo to, kurie organai yra paveikti.

Ligos aprašymas

Sarkoidozė yra sisteminė liga, kurios pobūdis yra autoimuninis uždegimas, sukeliantis granulomų formavimąsi. Ši liga gali būti besimptomė arba sukelti įvairius simptomus, priklausomai nuo pažeistų organų. Sarkoidozė yra svarbi, nes ji gali sukelti rimtų sveikatos problemų, įskaitant kvėpavimo nepakankamumą, širdies sutrikimus ar net organų nepakankamumą. Be to, liga gali būti diagnozuojama įvairaus amžiaus pacientams, tačiau dažniausiai ji pasireiškia suaugusiems žmonėms.

Ligos priežastis

Tikslios sarkoidozės priežastys nėra aiškios, tačiau manoma, kad liga gali būti susijusi su genetiniais, imunologiniais ir aplinkos veiksniais. Galimi mechanizmai apima uždegiminį atsaką į infekcijas, alergenus ar chemines medžiagas. Taip pat yra teorijų, kad sarkoidozė gali būti susijusi su tam tikromis infekcijomis, pavyzdžiui, mikobakterijomis. Genetiniai veiksniai taip pat gali turėti įtakos ligos išsivystymui, nes kai kurie žmonės gali būti labiau linkę į sarkoidozės vystymąsi dėl jų imuninės sistemos ypatumų.

Rizikos faktoriai

• Rizikos faktoriai, susiję su sarkoidozės išsivystymu, apima amžių, rasę, lytį ir aplinkos veiksnius. Pavyzdžiui, juodaodžiai žmonės dažniau serga sarkoidoze nei kitos rasės atstovai, o moterys dažniau patiria ligą nei vyrai. Be to, tam tikros profesijos, kuriose yra didesnis kontaktas su cheminėmis medžiagomis ar alergenais, gali didinti riziką.

Simptomai

• Sarkoidozės simptomai gali būti labai įvairūs. Lengvi simptomai gali apimti nuovargį, svorio netekimą, karščiavimą, raumenų ir sąnarių skausmus. Sunkesni atvejai gali sukelti kvėpavimo sutrikimus, krūtinės skausmą, odos bėrimus, akių uždegimus ar širdies problemas. Taigi, simptomų sunkumas gali labai skirtis, priklausomai nuo ligos stadijos ir paveiktų organų.

Diagnostika

Sarkoidozės diagnozė dažnai remiasi klinikiniais simptomais, vaizdiniais tyrimais ir laboratoriniais tyrimais. Dažniausiai naudojami rentgeno ir kompiuterinės tomografijos tyrimai, kurie padeda įvertinti plaučių ir limfmazgių būklę. Taip pat gali būti atliekami kraujo tyrimai, siekiant nustatyti uždegimo žymenis, ir biopsijos, kad būtų galima patvirtinti granulomų buvimą. Gydytojai taip pat gali atlikti plaučių funkcijos tyrimus, kad įvertintų kvėpavimo sistemos veiklą.

Gydymas

Sarkoidozės gydymas priklauso nuo ligos sunkumo ir paveiktų organų. Dažniausiai gydymas apima kortikosteroidų vartojimą, kurie padeda sumažinti uždegimą ir sustabdyti granulomų formavimąsi. Kitų vaistų, tokių kaip imunosupresantai, taip pat gali būti skiriama, jei liga yra sunkesnė arba neatsako į standartinį gydymą. Be medikamentinio gydymo, gali būti naudojamos ir nemedicininės priemonės, tokios kaip fizinė reabilitacija ir psichologinė pagalba. Naujausi tyrimai rodo, kad biologinės terapijos metodai gali būti perspektyvūs gydant sarkoidozę, tačiau jų taikymas dar yra tiriamas.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas