Sausasis sindromas [Sjogreno (Sjogren)]

Anatomija

Sausasis sindromas, dar žinomas kaip Sjogreno sindromas, yra autoimuninė liga, kuri daugiausia veikia ekskrecines liaukas, ypač seilių ir ašarų liaukas. Šios liaukos yra svarbios žmogaus anatomijoje, nes jos gamina drėkinamąsias medžiagas, kurios yra būtinos maisto virškinimui ir akies paviršiaus apsaugai. Liga gali paveikti ir kitas organų sistemas, įskaitant odą, sąnarius, ir vidaus organus, sukeldama uždegimą ir sausumą. Dėl šių pokyčių gali pasireikšti įvairūs simptomai, kurie paveikia kasdienį gyvenimą.

Ligos aprašymas

Sausasis sindromas yra lėtinė autoimuninė liga, kuri būdinga imuninės sistemos atakoms prieš pačias organizmo liaukas, atsakingas už drėkinimą. Ši liga gali pasireikšti kaip pirminė forma arba kartu su kitomis autoimuninėmis ligomis, tokiomis kaip reumatoidinis artritas ar sisteminė raudonoji vilkligė. Svarbu pažymėti, kad šis sindromas gali sukelti ne tik fizinį diskomfortą, bet ir turėti reikšmingą poveikį paciento gyvenimo kokybei, psichologinei būsenai ir socialiniams santykiams.

Ligos priežastis

Šios ligos tikslinės priežastys dar nėra visiškai aiškios, tačiau manyta, kad genetiniai ir aplinkos veiksniai gali turėti įtakos jos atsiradimui. Autoimuniniai procesai, kai organizmo imuninė sistema klaidingai atakuoja savo audinius, yra pagrindinė ligos priežastis. Galimi mechanizmai apima virusų infekcijas, hormoninius pokyčius ir genetinius polinkius, kurie gali sukelti imuninės sistemos disbalansą.

Rizikos faktoriai

• Amžius: Dažniausiai ši liga pasireiškia suaugusiems žmonėms, ypač moterims po 40 metų.
• Genetika: Žmonės, turintys šeimos narių, sergančių autoimuninėmis ligomis, yra labiau linkę susirgti.
• Hormoniniai pokyčiai: Moterims, ypač menopauzės metu, yra didesnė rizika susirgti.
• Aplinkos veiksniai: Tam tikri virusai ir cheminės medžiagos gali prisidėti prie ligos atsiradimo.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai apima sausumą burnoje (xerostomiją) ir akyse (xerophthalmiją), kurie gali sukelti diskomfortą, rijimo sunkumų, burnos opos ir akių dirginimą.
• Be to, gali pasireikšti bendras nuovargis, sąnarių skausmas, raumenų silpnumas, ir odos bėrimai. Kai kuriems pacientams gali pasireikšti sunkesni simptomai, tokie kaip organų pažeidimai ar limfomos rizika.

Diagnostika

Sausojo sindromo diagnozė remiasi klinikiniais simptomais, laboratoriniais tyrimais ir vaizdiniais metodais. Gydytojai gali atlikti seilių ir ašarų srauto tyrimus, kraujo tyrimus, siekiant nustatyti specifinius antikūnus (pvz., anti-SSA ir anti-SSB), bei biopsiją, kad įvertintų liaukų uždegimą. Taip pat gali būti atliekami akių testai, skirti įvertinti ašarų gamybą.

Gydymas

Sausojo sindromo gydymas apima tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Medicininiai gydymo metodai apima drėkinamuosius preparatus (pvz., ašarų pakaitalus), imunosupresantus ir vaistus, mažinančius uždegimą. Nemedicininiai sprendimai gali apimti gyvenimo būdo pokyčius, tokius kaip drėkinimo metodų taikymas, burnos higienos gerinimas ir dietos koregavimas. Naujų terapijų, tokių kaip biologiniai vaistai, tyrimai taip pat rodo pažangą gydant šią ligą.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas