Savaiminis (esencialinis) tremoras
Anatomija
Savaiminis (esencialinis) tremoras yra neurologinė liga, kuri daugiausia paveikia judesio kontrolę. Ši liga susijusi su centrinės nervų sistemos struktūromis, ypač su smegenų žievės, bazinių ganglijų ir smegenėlių funkcijomis. Smegenų žievė yra atsakinga už savanoriškus judesius, o baziniai ganglijos dalyvauja judesio planavime ir koordinavime. Smegenėlės, savo ruožtu, padeda koordinuoti judesius ir palaikyti pusiausvyrą. Esant savaiminiam tremorui, šios struktūros gali būti paveiktos, todėl pasireiškia nevalingi raumenų trūkčiojimai, ypač rankose ir galvoje.
Ligos aprašymas
Savaiminis tremoras yra dažniausia tremoro forma, kuri pasireiškia nevalingais judesiais, dažniausiai rankose, tačiau gali paveikti ir kitus kūno regionus. Ši liga gali būti paveldima arba atsirasti be akivaizdžių priežasčių. Savaiminis tremoras gali turėti didelį poveikį kasdieniam gyvenimui, nes jis trukdo atlikti paprastas užduotis, tokias kaip rašymas, valgymas ar asmeninė higiena. Dėl to sergantys žmonės gali jaustis socialiai izoliuoti ir patirti psichologinių problemų. Ši liga yra svarbi ne tik dėl jos poveikio gyvenimo kokybei, bet ir dėl to, kad ji gali būti painiojama su kitomis neurologinėmis ligomis, todėl reikalinga tiksli diagnozė.
Ligos priežastis
Pagrindinė savaiminio tremoro priežastis dar nėra visiškai aiški, tačiau manoma, kad genetiniai veiksniai ir nervų sistemos pokyčiai atlieka svarbų vaidmenį. Tyrimai rodo, kad šios ligos atsiradimas gali būti susijęs su tam tikromis genų mutacijomis, kurios paveikia nervų ląsteles. Be to, aplinkos veiksniai, tokie kaip stresas, gali pabloginti simptomus. Nors liga dažniausiai pasireiškia vyresnio amžiaus žmonėms, ji gali pasireikšti ir jaunesniems asmenims, todėl svarbu stebėti simptomus ir kreiptis į gydytoją.
Rizikos faktoriai
- Amžius: liga dažniausiai pasireiškia vyresniems nei 40 metų asmenims.
- Genetika: šeimos anamnezė gali padidinti riziką susirgti šia liga.
- Stresas: psichologinis stresas gali pabloginti simptomus ir sukelti tremoro paūmėjimus.
Simptomai
- Pagrindinis simptomas yra nevalingas raumenų trūkčiojimas, dažniausiai pastebimas rankose, galvoje arba balsuose. Šie trūkčiojimai gali būti lengvi, tačiau gali tapti intensyvesni ir trukdyti kasdieninei veiklai. Kiti simptomai gali apimti pusiausvyros problemas ir raumenų įtampą.
Diagnostika
Diagnostika apima išsamią klinikinę istoriją ir neurologinį tyrimą. Gydytojas gali atlikti įvairius testus, kad įvertintų judesių koordinaciją, pusiausvyrą ir raumenų jėgą. Papildomi tyrimai, tokie kaip magnetinio rezonanso tomografija (MRT) ar kompiuterinė tomografija (KT), gali būti naudojami, kad būtų atmestos kitos ligos, kurios gali sukelti panašius simptomus.
Gydymas
Gydymas gali apimti tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Vaistai, tokie kaip beta adrenoblokatoriai, antiepileptikai ir benzodiazepinai, gali padėti sumažinti simptomus. Taip pat rekomenduojama fizinė terapija, kuri gali padėti pagerinti judesių koordinaciją ir pusiausvyrą. Naujausios terapijos galimybės, tokios kaip gilesnė smegenų stimuliacija, gali būti taikomos sunkiais atvejais, kai pacientai neatsako į tradicinį gydymą. Be to, gyvenimo būdo pokyčiai, tokie kaip streso valdymas ir sveika mityba, gali turėti teigiamą poveikį ligos simptomams.
Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas