Savaiminis persileidimas, dalinis, komplikuotas embolijos

Anatomija

Savaiminis persileidimas, dalinis, komplikuotas embolijos yra liga, susijusi su reprodukcinėmis sistemomis, ypač su gimda ir placentos struktūromis. Gimda yra pagrindinis organas, kuriame vyksta nėštumo procesai, o placenta atlieka esminį vaidmenį maitinant vaisių ir užtikrinant jo vystymąsi. Šios struktūros yra labai jautrios bet kokiems pokyčiams, kurie gali sutrikdyti normalų nėštumo eigą, tokiems kaip kraujotakos sutrikimai, infekcijos ar hormoniniai disbalansai.

Ligos aprašymas

Savaiminis persileidimas yra procesas, kai nėštumas nutrūksta savaime, dažniausiai iki 20 nėštumo savaitės. Komplikuotas embolijos atvejis reiškia, kad persileidimo metu gali būti susidariusios komplikacijos, tokios kaip kraujagyslių užsikimšimas, dėl ko gali kilti rimtų sveikatos problemų. Ši liga yra svarbi, nes ji gali turėti neigiamą poveikį moters fizinei ir psichinei sveikatai, taip pat gali paveikti būsimas nėštumo galimybes ir moters reprodukcinę funkciją.

Ligos priežastis

Pagrindinės savaiminio persileidimo priežastys gali būti įvairios. Dažniausiai tai yra chromosomų anomalijos, hormoniniai sutrikimai, anatomijos problemos (pvz., gimdos deformacijos), infekcijos, autoimuninės ligos, taip pat kraujo krešėjimo sutrikimai. Be to, gali būti ir aplinkos veiksnių, tokių kaip toksinai, rūkymas, alkoholio vartojimas ir netgi stresas, kurie gali prisidėti prie persileidimo rizikos.

Rizikos faktoriai

• Amžius: vyresnės nei 35 metų moterys turi didesnę persileidimo riziką.
• Prieš tai buvę persileidimai: moterys, kurios anksčiau patyrė persileidimus, gali būti labiau linkusios į šią problemą.
• Chroniškos ligos: tokios kaip diabetas, hipertenzija ar skydliaukės sutrikimai gali didinti riziką.
• Gyvenimo būdas: rūkymas, alkoholis ir netinkama mityba gali paveikti nėštumo eigą.

Simptomai

• Pagrindiniai ligos simptomai gali būti kraujavimas iš makšties, pilvo skausmas, spazmai, ir audinių išsiskyrimas. Sunkiais atvejais gali pasireikšti stiprus skausmas ir didelis kraujavimas, kas reikalauja skubios medicininės pagalbos.

Diagnostika

Diagnostika dažniausiai prasideda nuo paciento anamnezės ir fizinio tyrimo. Gydytojas gali rekomenduoti ultragarsinį tyrimą, kad įvertintų gimdos ir vaisiaus būklę, taip pat kraujo tyrimus, kad nustatytų hormonų lygį ir galimas infekcijas. Jei įtariama komplikacija, gali būti atliekami papildomi tyrimai, tokie kaip magnetinio rezonanso tomografija (MRT) ar kompiuterinė tomografija (KT).

Gydymas

Gydymo galimybės gali svyruoti nuo stebėjimo iki medicininės intervencijos. Lengvais atvejais rekomenduojama poilsio režimas ir emocinė parama. Sunkesniais atvejais gali prireikti chirurginės intervencijos, kad būtų pašalinti likę audiniai ar sprendžiamos komplikacijos. Naujausios terapijos galimybės apima hormonų terapiją, kuri gali padėti stabilizuoti nėštumą, taip pat imuninės sistemos moduliavimą, siekiant sumažinti autoimuninių reakcijų riziką.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas