Savaiminis persileidimas, dalinis, komplikuotas lytinių takų ir mažojo dubens infekcijų
Anatomija
Savaiminis persileidimas, dalinis, komplikuotas lytinių takų ir mažojo dubens infekcijų yra susijęs su moters reprodukcine sistema, ypač su gimda, kiaušidėmis ir kiaušintakiais. Gimda yra organas, kuriame embrionas vystosi nėštumo metu. Lytiniai takai apima kiaušintakius, kurie jungia kiaušides su gimda ir yra svarbūs apvaisinimo procese. Mažasis dubuo yra erdvė, kurioje yra šie organai, ir užtikrina jų funkcionavimą. Infekcijos šiose srityse gali sukelti uždegimą, kuris paveikia normalų organų darbą, o tai gali sukelti komplikacijų, tokių kaip persileidimas ar nevaisingumas.
Ligos aprašymas
Savaiminis persileidimas yra procesas, kai nėštumas nutrūksta savaime, dažniausiai per pirmąsias 20 nėštumo savaičių. Dalinis persileidimas įvyksta, kai dalis embriono ar placentos išsiskiria, tačiau kai kurie audiniai lieka gimdoje. Komplikuotos lytinių takų ir mažojo dubens infekcijos gali prisidėti prie persileidimo, sukeldamos uždegimą ir kitus neigiamus procesus. Tai yra svarbi liga, nes ji ne tik paveikia moters fizinę sveikatą, bet ir emocinę gerovę, o taip pat gali turėti ilgalaikių pasekmių ateities nėštumams.
Ligos priežastis
Pagrindinės šios ligos priežastys gali būti įvairios. Infekcijos, sukeltos bakterijų, virusų ar grybelių, gali sukelti uždegimą, kuris paveikia reprodukcinę sistemą. Hormonų disbalansas, genetiniai veiksniai, imuninės sistemos sutrikimai ir kai kurios medicininės būklės, tokios kaip diabetas ar skydliaukės ligos, taip pat gali prisidėti prie savaiminio persileidimo. Be to, aplinkos veiksniai, tokie kaip toksinai ar radiacija, gali turėti neigiamą poveikį nėštumui.
Rizikos faktoriai
- Amžius: vyresnės moterys (ypač virš 35 metų) turi didesnę persileidimo riziką.
- Ankstesni persileidimai: moterys, kurios jau patyrė persileidimus, dažniau susiduria su šia problema.
- Medicininės būklės: tokių ligų kaip diabetas, hipertenzija ar hormonų sutrikimai buvimas didina riziką.
- Infekcijos: lytinių takų infekcijos gali prisidėti prie persileidimo rizikos.
Simptomai
- Pagrindiniai simptomai gali apimti kraujavimą iš makšties, pilvo skausmą, spazmus ir audinių išsiskyrimą. Kai kuriais atvejais simptomai gali būti lengvi, tačiau kai kuriais atvejais jie gali būti labai intensyvūs ir reikalauti skubios medicininės pagalbos.
Diagnostika
Ši liga diagnozuojama įvairiais būdais. Gydytojas gali atlikti fizinį tyrimą, ultragarso tyrimą, kuris padeda įvertinti gimdos būklę ir embriono buvimą. Be to, gali būti atliekami kraujo tyrimai, siekiant nustatyti hormonų lygį ir uždegimo požymius. Jei įtariama infekcija, gali būti atlikti kultūros tyrimai.
Gydymas
Gydymo galimybės priklauso nuo ligos sunkumo ir simptomų. Lengvais atvejais gali prireikti tik stebėjimo ir poilsio. Jei yra infekcija, gali būti skiriami antibiotikai. Dėl dalinio persileidimo gali prireikti medicininio ar chirurginio gydymo, siekiant pašalinti likusius audinius iš gimdos. Be to, psichologinė parama ir konsultacijos gali būti naudingos moterims, patyrusioms persileidimą, siekiant padėti joms atsigauti emociškai ir psichologiškai. Naujoviškos terapijos galimybės, tokios kaip hormonų terapija, taip pat gali būti svarstomos, jei yra hormonų disbalanso požymių.
Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas