Savaiminis persileidimas, visiškas ar nepatikslintas, be komplikacijų

Anatomija

Savaiminis persileidimas, be komplikacijų, dažniausiai susijęs su reprodukcinės sistemos anatomija. Pagrindinės struktūros, paveiktos šios ligos, yra gimda, kiaušidės ir placentos audiniai. Gimda, kuri yra pagrindinis organas, atsakingas už nėštumo palaikymą, gali nesugebėti išlaikyti embriono dėl įvairių priežasčių. Kiaušidės gamina kiaušialąstes ir hormoninius signalus, kurie yra būtini nėštumo palaikymui. Jei embrionas neįsitvirtina tinkamai arba yra genetinių anomalijų, gali įvykti savaiminis persileidimas.

Ligos aprašymas

Savaiminis persileidimas yra procesas, kai nėštumas nutrūksta savaime, dažniausiai per pirmuosius 12 nėštumo savaičių. Tai yra dažna komplikacija, kuri gali paveikti iki 20 procentų visų nėštumų. Ši liga yra svarbi, nes ji gali turėti emocinį, psichologinį ir fizinį poveikį moterims ir jų šeimoms. Savaiminis persileidimas gali būti ne tik fiziologinis įvykis, bet ir ženklas, kad gali būti kitų sveikatos problemų, kurios reikalauja dėmesio.

Ligos priežastis

Pagrindinės savaiminio persileidimo priežastys apima chromosomų anomalijas, hormonų disbalansą, gimdos struktūros anomalijas, infekcijas ir imuninės sistemos problemas. Chromosomų anomalijos dažniausiai pasitaiko, kai embrionas turi netinkamą genetinę medžiagą, o tai gali sukelti jo vystymosi nutraukimą. Hormoniniai sutrikimai, tokie kaip progesterono trūkumas, gali neleistinai paveikti nėštumo palaikymą. Be to, kai kurios infekcijos ir imuninės reakcijos gali sukelti persileidimą.

Rizikos faktoriai

• Amžius: Moterys, vyresnės nei 35 metų, turi didesnę riziką patirti savaiminį persileidimą.
• Ankstesni persileidimai: Moterims, kurios jau patyrė persileidimų, rizika pakartoti šį įvykį didėja.
• Medicininių būklių buvimas: Tokios ligos kaip diabetas, skydliaukės sutrikimai ir autoimuninės ligos gali padidinti persileidimo riziką.
• Gyvenimo būdas: Rūkymas, alkoholio vartojimas, netinkama mityba ir per didelis stresas taip pat gali prisidėti prie šios ligos vystymosi.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai gali apimti kraujavimą iš makšties, pilvo skausmus ir spazmus. Kraujavimas gali būti lengvas arba intensyvus, o skausmai gali būti panašūs į mėnesinių skausmus. Kai kuriais atvejais moterys gali patirti simptomų, tačiau nėštumas vis tiek gali tęstis, kol įvyksta persileidimas.

Diagnostika

Savaiminio persileidimo diagnozė dažniausiai remiasi klinikiniais simptomais ir ultragarsiniais tyrimais. Gydytojai gali atlikti transvaginalinį ultragarsą, kad patvirtintų embriono buvimą ir jo vystymąsi. Be to, gali būti atliekami kraujo tyrimai, siekiant įvertinti hormonų lygius ir išsiaiškinti galimas infekcijas.

Gydymas

Gydymo galimybės priklauso nuo persileidimo stadijos ir moters sveikatos būklės. Daugeliu atvejų savaiminis persileidimas nereikalauja medicininio įsikišimo, tačiau jei persileidimas yra neišsivystęs, gali prireikti chirurginio gydymo, pvz., vakuuminės aspiracijos. Be to, moterims, kurios patyrė persileidimus dėl hormoninių sutrikimų, gali būti skiriami hormoniniai preparatai. Psichologinė pagalba taip pat svarbi, kad moterys galėtų susidoroti su emociniais padariniais.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas