Seborėjinė keratozė

Anatomija

Seborėjinė keratozė yra odos liga, kuri paveikia epidermį, tai yra išorinį odos sluoksnį. Ši liga susijusi su keratinocitais – odos ląstelėmis, atsakingomis už keratino, baltymo, kuris suteikia odai jos struktūrą ir apsaugą, gamybą. Seborėjinė keratozė dažniausiai pasireiškia ant veido, galvos, kaklo, rankų ir nugaros, kur oda yra labiau veikiama saulės ir kitų aplinkos veiksnių. Dėl šios ligos gali pasikeisti odos tekstūra, spalva ir išvaizda, o kartais tai gali sukelti uždegimą ar niežėjimą, todėl svarbu stebėti šiuos pokyčius ir kreiptis į specialistus.

Ligos aprašymas

Seborėjinė keratozė yra gerybinė odos liga, kuri pasireiškia kaip rudos arba gelsvos spalvos, plokščios ir šiek tiek pakilusios dėmės. Jos gali būti įvairių dydžių, nuo mažų iki didelių, ir dažnai atrodo kaip „vaško” ar „plokščios” dėmės ant odos paviršiaus. Ši liga yra svarbi, nes nors ji nėra piktybinė, ji gali būti klaidingai interpretuojama kaip odos vėžys, todėl būtina ją tinkamai diagnozuoti. Be to, seborėjinė keratozė gali turėti įtakos paciento estetiniam pasitikėjimui ir savijautai.

Ligos priežastis

Pagrindinės seborėjinės keratozės priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau manoma, kad jos vystymąsi gali skatinti genetiniai veiksniai, odos senėjimas, saulės poveikis ir hormonų pokyčiai. Keratinocitų proliferacija, kuri sukelia šių dėmių susidarymą, gali būti susijusi su padidėjusiu odos ląstelių augimu ir jų senėjimo procesų sutrikimais. Taip pat, tam tikros odos būklės, tokios kaip seborėjinis dermatitas, gali padidinti seborėjinės keratozės riziką.

Rizikos faktoriai

• Amžius – vyresni žmonės dažniau serga šia liga.
• Genetika – šeimos anamnezė gali turėti įtakos ligos atsiradimui.
• Saulės poveikis – ilgalaikis saulės spindulių poveikis gali padidinti riziką.
• Odos tipas – žmonės su šviesesne oda gali būti labiau linkę į šią ligą.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai yra rudos arba gelsvos spalvos plokštelės, kurios gali būti šiek tiek pakilusios virš odos paviršiaus.
• Jos gali būti sausos, šiurkščios ir kartais niežtinčios.
• Kai kuriais atvejais, jei plokštelės dirginamos, gali atsirasti uždegimas ar kraujavimas.

Diagnostika

Seborėjinė keratozė diagnozuojama klinikiniu būdu, remiantis odos išvaizda ir simptomais. Dermatologas gali atlikti fizinį tyrimą ir, jei reikia, gali būti rekomenduojama atlikti biopsiją, kad būtų patvirtinta diagnozė ir atmesta piktybinių darinių galimybė. Papildomi tyrimai, tokie kaip dermatoskopija, gali būti naudojami detaliau analizuoti odos pažeidimus.

Gydymas

Seborėjinės keratozės gydymas gali būti įvairus, priklausomai nuo simptomų sunkumo ir paciento pageidavimų. Dažniausi gydymo metodai apima cryoterapiją (pažeidimų šaldymą), lazerinę terapiją, chemines žvalgybines procedūras ir chirurginį pašalinimą. Taip pat gali būti naudojami vietiniai gydomieji preparatai, tokie kaip keratolitikai, kurie padeda švelninti ir pašalinti keratinizuotas ląsteles. Nors tai gerybinė liga, svarbu reguliariai stebėti odos pokyčius ir konsultuotis su dermatologu dėl galimų gydymo galimybių.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas