Seborėjinis dermatitas

Anatomija

Seborėjinis dermatitas yra odos liga, kuri daugiausia paveikia riebalines odos sritis, tokias kaip veidas, galvos oda, ausų, krūtinės ir nugaros sritis. Ši liga yra susijusi su epidermio, riebalinių liaukų ir imuninės sistemos funkcijomis. Riebalinės liaukos gamina sebumą, kuris yra natūralus odos drėkiklis, tačiau per didelis sebumo kiekis gali sukelti uždegimą ir odos dirginimą, kas ir yra seborėjinio dermatito atsiradimo priežastis. Imuninė sistema reaguoja į šiuos pokyčius, sukelia uždegiminius procesus, kurie pasireiškia odos paraudimu ir lupimu.

Ligos aprašymas

Seborėjinis dermatitas yra lėtinė uždegiminė odos liga, kuri dažnai pasireiškia kaip raudonos dėmės su pleiskanomis. Ši liga gali pasireikšti bet kokio amžiaus žmonėms, tačiau dažniausiai ji pasitaiko kūdikiams ir suaugusiems. Seborėjinis dermatitas yra svarbus, nes gali turėti didelį poveikį žmogaus gyvenimo kokybei, sukeldamas diskomfortą, niežėjimą ir estetinį nepatogumą. Be to, ši liga gali sukelti psichologinių problemų, tokių kaip sumažėjęs savivertės jausmas ir socialinė izoliacija.

Ligos priežastis

Pagrindinės seborėjinio dermatito priežastys yra riebalinių liaukų aktyvumo padidėjimas, genetiniai veiksniai, imuninės sistemos sutrikimai, hormoniniai pokyčiai ir grybelinės infekcijos, ypač Malassezia genties mielių. Be to, stresinės situacijos, odos dirginimas, nepalankios aplinkos sąlygos ir netinkama mityba gali prisidėti prie šios ligos vystymosi. Šie mechanizmai sąveikauja tarpusavyje, sukeldami uždegimo procesus ir odos sutrikimus.

Rizikos faktoriai

• Genetika – šeimos istorija, susijusi su seborėjiniu dermatitu, gali padidinti riziką.
• Stresas – emocinis stresas gali pabloginti ligos simptomus.
• Hormoniniai pokyčiai – hormonų svyravimai, pavyzdžiui, brendimo, nėštumo ar menopauzės metu, gali paveikti ligos vystymąsi.
• Imuninės sistemos sutrikimai – žmonėms su silpna imunine sistema seborėjinis dermatitas gali pasireikšti dažniau.
• Aplinkos sąlygos – drėgna ir karšta aplinka gali padidinti simptomų intensyvumą.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai apima raudonas pleiskanojančias dėmes, niežėjimą, odos sausumą ir dirginimą. Simptomai gali būti nuo lengvų iki sunkių, kai gali pasireikšti dideli odos plotai, kurie yra uždegti ir skausmingi. Kai kuriais atvejais gali pasireikšti ir riebios pleiskanos, kurios gali būti geltonos arba baltos spalvos.

Diagnostika

Seborėjinio dermatito diagnozė paprastai remiasi klinikiniu tyrimu, kurio metu dermatologas apžiūri odos būklę ir simptomus. Kartais gali būti atliekami papildomi tyrimai, kad būtų pašalintos kitos odos ligos, pavyzdžiui, psoriazė arba kontaktinis dermatitas. Histologinė analizė gali būti naudojama, jei yra abejonių dėl diagnozės.

Gydymas

Gydymas seborėjiniam dermatitui dažnai apima tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Medicininiu požiūriu gali būti skiriami priešgrybeliniai vaistai, kortikosteroidai ir sebumo gamybą mažinantys preparatai. Nemedicininiai sprendimai apima specialius šampūnus ir odos priežiūros priemones, kurios padeda sumažinti simptomus. Naujoviškos terapijos galimybės apima biologinius vaistus, kurie gali būti naudingi sunkiems atvejams. Taip pat svarbu laikytis sveikos gyvensenos ir mitybos principų, kad būtų sumažinta ligos pasikartojimo rizika.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas