Seborėjinis dermatitas, nepatikslintas

Anatomija

Seborėjinis dermatitas, nepatikslintas, yra odos liga, kuri dažniausiai paveikia sebumą gaminančias liaukas. Šios liaukos yra išsidėsčiusios visame kūne, tačiau ypač gausiai jų galima rasti veido, galvos odos, krūtinės ir nugaros srityse. Liga yra susijusi su odos riebalų gamyba ir gali paveikti epidermį – viršutinį odos sluoksnį, taip pat dermą, kurioje yra kraujagyslės ir nervai. Seborėjinis dermatitas gali sukelti uždegiminius procesus, kurie paveikia odos struktūrą ir funkciją.

Ligos aprašymas

Seborėjinis dermatitas, nepatikslintas, yra lėtinis uždegiminis odos sutrikimas, kuris pasireiškia raudonomis dėmėmis, pleiskanomis ir niežuliu. Ši liga gali pasireikšti tiek suaugusiems, tiek vaikams, tačiau dažniausiai ji stebima suaugusiųjų tarpe, ypač vyrams. Liga yra svarbi ne tik dėl fizinių simptomų, bet ir dėl psichologinio diskomforto, kurį ji gali sukelti pacientams. Seborėjinis dermatitas gali turėti įtakos gyvenimo kokybei, nes jo simptomai gali būti matomi ir sukelti socialinį nerimą.

Ligos priežastis

Seborėjinis dermatitas gali būti sukeltas įvairių veiksnių. Pagrindinės ligos priežastys apima padidėjusią riebalų gamybą, odos mikrofloros disbalansą, ypač Malassezia grybelių, ir genetinius veiksnius. Taip pat gali turėti įtakos stresinės situacijos, hormonų pokyčiai bei tam tikros ligos, tokios kaip Parkinsono liga arba HIV, kurios gali pažeisti imuninę sistemą. Aplinkos veiksniai, tokie kaip drėgna ir šilta aplinka, taip pat gali prisidėti prie ligos vystymosi.

Rizikos faktoriai

• Genetika – šeimos anamnezė gali padidinti riziką susirgti seborėjiniu dermatitu.
• Stresas – psichoemocinis stresas gali pabloginti simptomus.
• Hormoniniai pokyčiai – hormonų svyravimai, ypač brendimo metu, gali prisidėti prie riebalų gamybos.
• Imuninės sistemos sutrikimai – ligos, kurios silpnina imunitetą, gali didinti riziką.
• Aplinka – drėgnos ir šiltos sąlygos skatina ligos pasireiškimą.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai apima raudonas, pleiskanojančias dėmes, kurios dažniausiai atsiranda ant veido, galvos odos, krūtinės ir nugaros. Dėmės gali būti niežtinčios, o jų sunkumas gali svyruoti nuo lengvo diskomforto iki intensyvaus niežėjimo ir odos uždegimo. Kai kuriais atvejais gali atsirasti ir plaukų slinkimas, jei liga paveikia galvos odą.

Diagnostika

Seborėjinis dermatitas diagnozuojamas remiantis klinikiniais simptomais ir paciento anamneze. Dermatologas dažnai atlieka fizinį odos patikrinimą, kad nustatytų raudonas dėmes ir pleiskanas. Kartais gali būti rekomenduojami papildomi tyrimai, tokie kaip odos biopsija, kad būtų atmestos kitos odos ligos, turinčios panašių simptomų.

Gydymas

Gydymas seborėjiniu dermatitu gali būti tiek medicininis, tiek nemedicininis. Medicininiai sprendimai apima šampūnus ir kremus, kuriuose yra priešgrybelinių, priešuždegiminių ar keratolitinių medžiagų, tokių kaip cinko piritionas, ketokonazolas ar salicilo rūgštis. Be to, gydymas gali apimti kortikosteroidų kremus, siekiant sumažinti uždegimą. Nemedicininiai sprendimai apima odos priežiūros praktikų, tokių kaip drėkinimas ir tinkama higiena, taikymą. Naujausios terapijos galimybės apima biologinius vaistus, kurie gali būti veiksmingi sunkesniais atvejais, tačiau jų naudojimas turėtų būti aptartas su gydytoju.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas