Sėklidės piktybiniai navikai
Anatomija
Sėklidės yra vyriški lytiniai organai, kurie gamina spermatozoidus ir testosteroną. Jos yra išsidėsčiusios kapšelyje, kuris yra odos maišelis, esantis už kūno. Sėklidės turi sudėtingą struktūrą, kurioje yra sėklidžių kanalėliai, atsakingi už spermatozoidų gamybą, ir Leydigo ląstelės, kurios gamina testosteroną. Piktybiniai navikai gali atsirasti sėklidėse, sutrikdydami normalų jų funkcionavimą ir gali turėti įtakos reprodukcinei sistemai bei hormonų pusiausvyrai organizme.
Ligos aprašymas
Sėklidžių piktybiniai navikai yra vėžiniai augliai, atsirandantys sėklidžių audiniuose. Tai gali būti seminomos arba neseminomos, priklausomai nuo ląstelių tipo, iš kurio navikas išsivysto. Ši liga yra svarbi, nes ji dažniausiai pasireiškia jauniems vyrams, paprastai nuo 15 iki 35 metų amžiaus. Ankstyva diagnostika ir gydymas gali žymiai pagerinti išgyvenamumą, todėl žinios apie šią ligą yra labai reikalingos.
Ligos priežastis
Piktybinių navikų priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau manoma, kad tam įtakos turi genetiniai veiksniai, hormoniniai sutrikimai ir aplinkos poveikis. Sėklidžių nenormalumai, tokie kaip sėklidžių nesileidimas (kriptorchizmas), taip pat gali padidinti vėžio riziką. Be to, tam tikri virusai, pavyzdžiui, ŽPV, gali turėti įtakos šios ligos vystymuisi.
Rizikos faktoriai
- Amžius: jauni vyrai, ypač nuo 15 iki 35 metų, yra labiau linkę sirgti šia liga.
- Genetika: šeimyninė anamnezė, kai artimieji giminaičiai sirgo sėklidžių vėžiu, padidina riziką.
- Kriptorchizmas: sėklidžių nesileidimas į kapšelį didina piktybinių navikų riziką.
- Hormoniniai sutrikimai: tam tikri hormoniniai disbalansai gali prisidėti prie ligos vystymosi.
Simptomai
- Pagrindiniai simptomai gali apimti neskausmingą gumbą ar patinimą sėklidėje, skausmą ar diskomfortą kapšelyje, bei skausmą ar diskomfortą apatinėje pilvo dalyje. Kai kuriais atvejais gali pasireikšti ir sisteminiai simptomai, tokie kaip nuovargis, svorio kritimas ar naktinis prakaitavimas.
Diagnostika
Diagnostika prasideda nuo fizinio tyrimo, kurio metu gydytojas gali pastebėti nenormalumų. Vėliau atliekami ultragarsiniai tyrimai, kurie padeda nustatyti naviko buvimo vietą ir dydį. Taip pat gali būti atliekami kraujo tyrimai, siekiant nustatyti naviko žymenis, tokius kaip alfa-fetoproteinas (AFP) ir žmogaus chorioninis gonadotropinas (hCG), kurie gali būti padidėję esant piktybiniams navikams.
Gydymas
Gydymas priklauso nuo naviko tipo, stadijos ir paciento sveikatos būklės. Dažniausiai taikomas chirurginis gydymas, kuriuo metu pašalinama paveikta sėklidė. Po operacijos gali būti taikoma chemoterapija ar radioterapija, ypač jei navikas yra agresyvus arba jo plitimas yra didelis. Naujausios terapijos galimybės apima imunoterapiją, kuri gali padėti organizmui kovoti su vėžinėmis ląstelėmis. Be to, pacientams dažnai rekomenduojama psichologinė pagalba ir palaikymo grupės, kad būtų lengviau susidoroti su ligos iššūkiais.
Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas