Seksualinė aversija ir seksualinio pasitenkinimo stoka

Anatomija

Seksualinė aversija ir seksualinio pasitenkinimo stoka gali turėti įtakos keliose žmogaus kūno sistemose, ypač reprodukcinei ir nervų sistemoms. Reprodukcinei sistemai priklauso organai, tokie kaip kiaušidės, sėklidės, gimda ir varpa, kurie yra atsakingi už seksualinę funkciją ir pasitenkinimą. Nervų sistema, ypač centrinė nervų sistema, vaidina svarbų vaidmenį seksualinėse reakcijose, įskaitant norą, susijaudinimą ir orgazmą. Bet kokie sutrikimai šiose sistemose gali prisidėti prie seksualinės aversijos ar pasitenkinimo stygiaus.

Ligos aprašymas

Seksualinė aversija ir seksualinio pasitenkinimo stoka apibūdina būseną, kai asmuo jaučia stiprų neigiamą požiūrį į seksualinį aktyvumą arba nesugeba patirti seksualinio pasitenkinimo. Ši liga gali turėti didelį poveikį asmens gyvenimo kokybei, santykiams ir emocinei gerovei. Dėl seksualinės aversijos asmuo gali visiškai vengti seksualinių santykių, o seksualinio pasitenkinimo stoka gali sukelti frustraciją ir depresiją. Ši liga yra svarbi, nes ji gali turėti psichologinių, socialinių ir fizinių pasekmių, todėl reikia atidžiai ją nagrinėti ir gydyti.

Ligos priežastis

Pagrindinės seksualinės aversijos ir seksualinio pasitenkinimo stygiaus priežastys gali būti psichologinės, fiziologinės ir socialinės. Psichologinės priežastys gali apimti traumas, seksualinę prievartą, nerimą, depresiją ar santykių problemas. Fiziologinės priežastys gali būti hormonų disbalansas, lėtinės ligos, vaistų šalutiniai poveikiai ar neurologiniai sutrikimai. Socialinės priežastys gali apimti kultūrinius įsitikinimus, religinius draudimus ar neigiamą patirtį su seksualumu. Visi šie veiksniai gali sąlygoti šios ligos vystymąsi.

Rizikos faktoriai

• Psichologiniai sutrikimai, tokie kaip depresija ir nerimas, gali paveikti seksualinį norą ir pasitenkinimą.
• Trauminės patirtys, ypač seksualinio pobūdžio, gali sukelti ilgalaikes pasekmes seksualinei funkcijai.
• Santykių problemos su partneriu, pavyzdžiui, nesusipratimai ar nesutarimai, gali didinti seksualinės aversijos riziką.
• Hormoniniai sutrikimai, pavyzdžiui, estrogeno ar testosterono trūkumas, gali turėti įtakos seksualiniam potraukiui.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai gali apimti stiprų neigiamą požiūrį į seksualinį aktyvumą, baimę ar atsisakymą užsiimti seksualine veikla, taip pat nesugebėjimą patirti seksualinio pasitenkinimo per lytinį aktą.
• Asmenys gali jausti fizinius simptomus, tokius kaip diskomfortas ar skausmas lytinių santykių metu.
• Psichologiniai simptomai, tokie kaip nerimas, depresija ir žema savivertė, taip pat dažnai pasireiškia.

Diagnostika

Diagnostika apima išsamų paciento anamnezės ir simptomų vertinimą. Gydytojai gali naudoti įvairius psichologinius testus, kad įvertintų galimus psichologinius sutrikimus. Be to, fiziniai tyrimai gali būti atliekami, kad būtų pašalintos fiziologinės priežastys, pavyzdžiui, hormoniniai sutrikimai. Komunikacija su psichologu ar seksologu gali būti naudinga diagnozuojant ir suprantant ligą geriau.

Gydymas

Gydymas gali būti medicininis ir nemedicininis. Medicininiai sprendimai gali apimti hormonų terapiją, vaistus, kurie gali padėti pagerinti seksualinį potraukį, arba gydymą, susijusį su psichologinėmis problemomis. Nemedicininiai gydymo metodai gali apimti individualią ar porų terapiją, seksualinį švietimą, atsipalaidavimo technikas ir komunikacijos įgūdžių tobulinimą su partneriu. Naujausios terapijos galimybės, tokios kaip kognityvinė elgesio terapija, taip pat gali būti naudingos gydant šią ligą ir padedant pacientams įveikti jų problemas.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas