Sinovijos ar sausgyslės pažeidimai sergant ligomis, klasifikuojamomis kitur

Anatomija

Sinovijos ir sausgyslių pažeidimai dažniausiai paveikia sąnarius, kurie sudaryti iš kaulų, kremzlių, raiščių ir sinovinio skysčio. Sinovinė membrana apgaubia sąnario ertmę ir gamina sinovinį skystį, kuris suteikia sąnario lubrikaciją ir maitinimą. Sausgyslės, jungiančios raumenis su kaulais, taip pat yra svarbios judesiui ir jėgos perdavimui. Pažeidus šias struktūras, gali kilti uždegimas, skausmas ir judėjimo apribojimai, kas gali žymiai paveikti žmogaus kasdienį gyvenimą.

Ligos aprašymas

Sinovijos ir sausgyslių pažeidimai, klasifikuojami kitur, dažniausiai atsiranda dėl uždegiminių procesų, traumų ar degeneracinių pokyčių. Ši liga gali pasireikšti įvairiomis formomis, tokiomis kaip sinovitas, tendinitas arba bursitas. Ji yra svarbi ne tik dėl skausmo ir diskomforto, bet ir dėl galimų ilgalaikių pasekmių, tokių kaip judėjimo apribojimai ar funkcinių gebėjimų praradimas. Tokio tipo pažeidimai gali būti lėtiniai arba ūmūs, priklausomai nuo priežasties ir gydymo.

Ligos priežastis

Pagrindinės sinovijos ir sausgyslių pažeidimų priežastys gali būti įvairios. Dažniausiai pasitaiko traumos, tokiu atveju gali būti tiesioginis smūgis ar per didelis krūvis, sukeliantis sausgyslių ar sinovinės membranos pažeidimą. Be to, uždegiminiai procesai, tokie kaip reumatoidinis artritas ar podagra, taip pat gali sukelti šiuos pažeidimus. Mechanizmai, lemiantys šias ligas, gali būti susiję su autoimuniniais atsakais arba medžiagų apykaitos sutrikimais. Rizikos faktoriai, tokie kaip amžius, fizinis aktyvumas ir genetiniai veiksniai, gali dar labiau padidinti pažeidimų tikimybę.

Rizikos faktoriai

• Amžius – vyresni žmonės dažniau susiduria su sausgyslių ir sinovijos pažeidimais dėl natūralaus audinių senėjimo proceso.
• Fizinė veikla – intensyvi ar netinkama fizinė veikla gali sukelti per didelį krūvį sausgyslėms ir sąnariams.
• Genetika – šeimos istorija su sąnarių ligomis gali padidinti riziką susirgti šiomis ligomis.
• Profesinės veiklos – tam tikros profesijos, reikalaujančios pasikartojančių judesių, gali padidinti riziką.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai apima skausmą, patinimą, sąnario standumą ir judėjimo apribojimus. Lengvos formos gali pasireikšti tik diskomfortu ar nuovargiu, tačiau sunkesniais atvejais gali būti labai stiprus skausmas, paraudimas ir netgi temperatūros pakilimas paveiktoje vietoje.

Diagnostika

Diagnostika dažniausiai apima klinikinį tyrimą, kurio metu gydytojas vertina simptomus ir atliekamus judesius. Papildomi tyrimai, tokie kaip rentgeno nuotraukos, ultragarsas ar MRT, gali būti naudojami siekiant išsiaiškinti pažeidimų pobūdį ir mastą. Kraujo tyrimai gali padėti nustatyti uždegiminius procesus organizme.

Gydymas

Gydymas gali būti tiek medicininis, tiek nemedicininis. Medicininiai sprendimai apima nesteroidinius vaistus nuo uždegimo (NVNU), kortikosteroidus ir fizioterapiją. Taip pat gali būti taikomos injekcijos su hialurono rūgštimi ar PRP (plazmos turinčia trombocitų) terapija. Nemedicininiai sprendimai apima fizinę terapiją, masažus ir akupunktūrą. Naujausios terapijos galimybės, tokios kaip biologinė terapija, taip pat gali būti svarstomos, priklausomai nuo ligos sunkumo ir paciento poreikių.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas