Sinusinė histiocitozė

Anatomija

Sinusinė histiocitozė yra liga, susijusi su makrofagų, vadinamų histiocitais, proliferacija. Šie ląstelės yra svarbios imuninei sistemai ir yra paplitę visame organizme, ypač limfiniuose audiniuose, tokiose kaip limfmazgiai, blužnis ir kaulų čiulpai. Liga dažniausiai paveikia limfmazgius, tačiau gali pasireikšti ir kituose organuose, pavyzdžiui, plaučiuose, kepenyse ir odos audiniuose. Dėl šios ligos histiocitai gali kauptis ir formuoti navikus, kurie gali sukelti įvairius simptomus ir komplikacijas.

Ligos aprašymas

Sinusinė histiocitozė apima grupę ligų, kurios pasižymi histiocitų proliferacija. Tai gali būti savarankiška liga arba antrinė būklė, atsirandanti dėl kitų ligų, tokių kaip infekcijos ar vėžys. Sinusinė histiocitozė gali sukelti uždegimą, skausmą ir kitus simptomus, priklausomai nuo to, kuriuos organus ji paveikia. Ši liga yra svarbi, nes gali turėti rimtų pasekmių, jei nebus tinkamai diagnozuota ir gydoma.

Ligos priežastis

Pagrindinės sinusinės histiocitozės priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau manoma, kad ji gali būti susijusi su genetiniais veiksniais, imuniniu atsaku ir aplinkos poveikiu. Kai kurie tyrimai rodo, kad tam tikros virusinės infekcijos, pavyzdžiui, Epstein-Barr virusas, gali būti susijusios su šios ligos atsiradimu. Taip pat yra nuomonė, kad autoimuninės ligos gali sukelti histiocitų proliferaciją, todėl imuninė sistema reaguoja į netinkamus signalus.

Rizikos faktoriai

• Genetiniai veiksniai – šeimos istorija, susijusi su histiocitozėmis, gali padidinti riziką.
• Imuninės sistemos sutrikimai – asmenims, turintiems silpną imuninę sistemą, rizika susirgti gali būti didesnė.
• Infekcijos – tam tikros virusinės ar bakterinės infekcijos gali sukelti ligos vystymąsi.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai gali būti limfmazgių padidėjimas, nuovargis, svorio kritimas ir karščiavimas.
• Kiti simptomai gali apimti skausmą paveiktose vietose, odos bėrimus arba kvėpavimo pasunkėjimą, jei liga paveikia plaučius.
• Simptomai gali skirtis priklausomai nuo ligos sunkumo ir paveiktų organų.

Diagnostika

Sinusinė histiocitozė diagnozuojama atliekant fizinį tyrimą, kraujo tyrimus ir vaizdinius tyrimus, tokius kaip rentgeno nuotraukos, kompiuterinė tomografija (KT) ar magnetinio rezonanso tomografija (MRT). Dažnai būtina atlikti biopsiją, kad būtų galima patvirtinti diagnozę ir nustatyti histiocitų buvimą bei jų pobūdį. Šie tyrimai padeda gydytojams nustatyti ligos stadiją ir pasirinkti tinkamą gydymo strategiją.

Gydymas

Sinusinės histiocitozės gydymas priklauso nuo ligos tipo ir jos sunkumo. Tai gali apimti stebėjimą, vaistus, tokius kaip kortikosteroidai, kurie slopina uždegimą, arba chemoterapiją, jei liga yra agresyvi. Naujausios terapijos galimybės apima biologinius vaistus, kurie gali padėti moduliuoti imuninį atsaką. Taip pat svarbu, kad gydymas būtų individualizuotas, atsižvelgiant į paciento sveikatos būklę ir ligos vystymosi tempą.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas