Širdies sustojimas

Anatomija

Širdies sustojimas yra rimtas medicininis įvykis, kuris tiesiogiai susijęs su širdies anatomija ir jos funkcijomis. Širdis yra pagrindinis organas, atsakingas už kraujo cirkuliaciją organizme. Ji sudaryta iš keturių kamerų: dviejų prieširdžių ir dviejų skilvelių. Širdies sustojimas įvyksta, kai širdis nustoja efektyviai pumpuoti kraują, o tai reiškia, kad organizmas negauna reikiamo deguonies ir maisto medžiagų. Dėl širdies sustojimo gali būti paveikta ir kraujotakos sistema, nes ji nebegali užtikrinti normalios kraujo apytakos visame kūne.

Ligos aprašymas

Širdies sustojimas yra staigus ir kritiškas įvykis, dažnai sukeliantis mirtį, jei nesuteikiama skubi medicininė pagalba. Tai gali būti dėl širdies ritmo sutrikimų, širdies ligų, traumų ar kitų sveikatos problemų. Širdies sustojimas yra svarbus medicinos klausimas, nes jis gali atsitikti bet kuriam asmeniui, nepriklausomai nuo amžiaus ar sveikatos būklės. Jo pasekmės gali būti labai rimtos, todėl greita reakcija ir gydymas yra būtini išgelbėti gyvybes.

Ligos priežastis

Pagrindinės širdies sustojimo priežastys apima širdies ritmo sutrikimus, tokius kaip skilvelių virpėjimas ar asistolija. Taip pat gali būti ir kitų priežasčių, tokių kaip širdies ligos (pvz., koronarinė širdies liga), infarktas, plaučių embolija, arba sunki hipotermija. Be to, organizmo elektrolitų pusiausvyros sutrikimai, pavyzdžiui, kalio ar magnio trūkumas, gali prisidėti prie širdies sustojimo. Psichologiniai veiksniai, tokie kaip didelis stresas, taip pat gali turėti įtakos širdies veiklai.

Rizikos faktoriai

• Amžius: vyresni žmonės dažniau patiria širdies problemas.
• Širdies ligos: žmonės, turintys istoriją širdies ligų, yra didesnėje rizikoje.
• Rūkymas: tabako vartojimas gali pakenkti širdies ir kraujagyslių sistemai.
• Nutukimas: antsvoris didina širdies ligų riziką.
• Fizinio aktyvumo stoka: mažas fizinis aktyvumas gali prisidėti prie širdies problemų.
• Diabetas: diabetas gali pakenkti kraujagyslėms ir širdžiai.

Simptomai

• Pirmieji širdies sustojimo simptomai gali apimti dusulį, krūtinės skausmą, galvos svaigimą, silpnumą ir greitą širdies plakimą. Vėliau gali pasireikšti sąmonės praradimas, o širdies veikla visiškai sustoja, todėl žmogus nebereaguoja ir neatsako į aplinką.

Diagnostika

Širdies sustojimo diagnostika remiasi greita medicinine intervencija. Pirmiausia atliekamas širdies ritmo stebėjimas, naudojant EKG (elektrokardiogramą). Taip pat gali būti atliekami kraujo tyrimai, siekiant nustatyti elektrolitų pusiausvyrą, ir kitų tyrimų, kad būtų galima nustatyti galimas širdies ligas. Greita diagnostika ir reagavimas yra gyvybiškai svarbūs, siekiant išgelbėti paciento gyvybę.

Gydymas

Širdies sustojimo gydymas apima skubią medicininę pagalbą, kuri dažniausiai prasideda nuo gaivinimo procedūrų, tokių kaip širdies masažas ir defibriliacija. Vaistai, tokie kaip adrenalinai, taip pat gali būti naudojami atkurti širdies ritmą. Po atgaivinimo gali prireikti hospitalizacijos ir tolesnio gydymo, įskaitant širdies kateterizaciją, operacijas ar ilgalaikę vaistų terapiją. Be to, gyvenimo būdo pokyčiai, tokie kaip sveika mityba, fizinė veikla ir rūkymo atsisakymas, yra svarbūs siekiant sumažinti širdies sustojimo riziką ateityje. Naujausios terapijos galimybės apima implantacinius širdies defibriliatorius ir kitas technologijas, skirtas palaikyti širdies ritmą.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas