Širdies ūžesiai, nepatikslinti

Anatomija

Širdies ūžesiai, nepatikslinti, yra susiję su širdies anatomija, ypač su širdies vožtuvais ir kraujotakos sistema. Širdis yra sudaryta iš keturių kamerų: dviejų prieširdžių ir dviejų skilvelių. Širdies vožtuvai, kurie leidžia kraujui tekėti viena kryptimi, gali būti paveikti, sukeliančiais ūžesius. Be to, arterijos ir venos, transportuojančios kraują, taip pat atlieka svarbų vaidmenį, nes jų būklė gali turėti įtakos širdies funkcijai ir sukelti ūžesius, jei kraujotaka yra sutrikusi.

Ligos aprašymas

Širdies ūžesiai, nepatikslinti, yra garsai, kurie atsiranda, kai kraujas teka per širdį ar kraujagysles, ir jie gali būti girdimi stetoskopu. Šie ūžesiai gali būti fiziologiniai, tai yra normalūs, arba patologiniai, kai jie rodo galimas širdies problemas. Liga yra svarbi, nes ji gali būti ankstyvas ženklas, rodantis, kad širdies veikla yra sutrikusi, ir gali lemti rimtesnių širdies ligų vystymąsi, jei nebus atidžiai stebima ir gydoma.

Ligos priežastis

Pagrindinės širdies ūžesių, nepatikslintų, priežastys gali apimti: vožtuvų sutrikimus, pavyzdžiui, vožtuvų nepakankamumą ar stenozę, širdies raumens ligas, tokias kaip kardiomiopatija, ir kraujagyslių ligas, tokias kaip aterosklerozė. Taip pat gali pasireikšti ūžesiai dėl anemijos, hipertiroidizmo ar kitų sisteminių ligų, kurios veikia kraujotakos sistemą.

Rizikos faktoriai

• Amžius – vyresni žmonės dažniau susiduria su širdies ligomis, kurios gali sukelti ūžesius.
• Genetika – šeimos istorija širdies ligų gali padidinti riziką.
• Rūkymas – tabako vartojimas gali pažeisti kraujagysles ir širdį.
• Nutukimas – per didelis svoris didina širdies apkrovą ir gali sukelti ligas.
• Fizinis neaktyvumas – mažas fizinis aktyvumas gali prisidėti prie širdies ligų vystymosi.
• Diabetas – šis sutrikimas gali pakenkti kraujagyslėms ir širdžiai.

Simptomai

• Širdies ūžesiai dažnai neturi jokių akivaizdžių simptomų, tačiau gali pasireikšti šie požymiai: dusulys, nuovargis, krūtinės skausmas, širdies plakimo sutrikimai, ir kartais gali pasireikšti patinimas kojose ar pilvo srityje.

Diagnostika

Širdies ūžesių diagnozė prasideda nuo medicininės istorijos ir fizinio tyrimo, kurio metu gydytojas naudoja stetoskopą. Jei ūžesiai yra girdimi, gali būti rekomenduojami papildomi tyrimai, tokie kaip echokardiograma, EKG (elektrokardiograma), rentgeno nuotraukos ar kraujo tyrimai, siekiant nustatyti galimas priežastis ir įvertinti širdies funkciją.

Gydymas

Gydymo galimybės priklauso nuo širdies ūžesių priežasties. Jei ūžesiai yra fiziologiniai, gydymas gali būti nereikalingas. Tačiau, jei jie yra patologiniai, gydymas gali apimti vaistus, tokius kaip diuretikai, beta blokatoriai ar antikoaguliantai, taip pat gali prireikti chirurginių intervencijų, pavyzdžiui, vožtuvų taisymo ar pakeitimo. Naujausios terapijos galimybės gali apimti minimaliai invazines procedūras, tokias kaip kateterių intervencijos, kurios gali sumažinti ūžesių sukeltus simptomus ir pagerinti širdies funkciją.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas