Šizoafektinis sutrikimas, mišrus tipas

Anatomija

Šizoafektinis sutrikimas, mišrus tipas, yra psichikos liga, kuri veikia žmogaus centrinę nervų sistemą, ypač smegenis. Ši liga sąlygoja kompleksinius pokyčius smegenų struktūrose, atsakingose už emocijas, nuotaiką ir pažinimą. Paveiktos sritys dažniausiai apima prefrontalinę žievę, limbines struktūras, tokias kaip amygdala ir hipokampas, kurios yra svarbios emocijų reguliavimui ir atminties formavimui. Dėl šių struktūrų disfunkcijos pacientai gali patirti neigiamus emocinius išgyvenimus ir psichologinius sutrikimus.

Ligos aprašymas

Šizoafektinis sutrikimas, mišrus tipas, yra psichikos sveikatos sutrikimas, kuris apima tiek šizofrenijos, tiek afektinių sutrikimų (pavyzdžiui, depresijos ar bipolinio sutrikimo) simptomus. Ši liga gali pasireikšti įvairiomis formomis, todėl pacientai gali turėti skirtingus simptomus ir jų intensyvumą. Šizoafektinis sutrikimas yra svarbus, nes jis gali turėti didelės įtakos asmens gyvenimo kokybei, socialiniams santykiams ir gebėjimui dirbti. Ligos sunkumai gali sukelti didelį stresą tiek ligoniui, tiek jo artimiesiems.

Ligos priežastis

Šizoafektinio sutrikimo priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau mokslininkai mano, kad ligos vystymuisi gali turėti įtakos genetiniai, biologiniai ir aplinkos veiksniai. Genetiniai tyrimai rodo, kad asmenys, turintys šeimos istoriją psichikos ligų, gali būti labiau linkę susirgti šiuo sutrikimu. Biologiniai veiksniai, tokie kaip neurotransmiterių disbalansas (pavyzdžiui, dopamino ir serotonino), gali prisidėti prie simptomų pasireiškimo. Aplinkos veiksniai, tokie kaip stresas, traumos ar narkotikų vartojimas, taip pat gali būti rizikos veiksniai.

Rizikos faktoriai

• Genetinė predispozicija – šeimos istorija psichikos ligų gali padidinti riziką.
• Aplinkos veiksniai – stresas, trauma ar psichologiniai išgyvenimai gali prisidėti prie ligos atsiradimo.
• Narkotikų vartojimas – kai kurie narkotikai gali sukelti ar pabloginti simptomus.
• Biologiniai veiksniai – neurotransmiterių disbalansas gali turėti įtakos ligos vystymuisi.

Simptomai

• Simptomai gali apimti haliucinacijas, kliedesius, emocinį nestabilumą, depresiją ir nuotaikų svyravimus. Lengvi simptomai gali pasireikšti kaip nuotaikos pokyčiai, o sunkesni – haliucinacijos ar sunkūs depresiniai epizodai. Pacientai gali jausti izoliaciją, nerimą ir sunkumų socialiniuose santykiuose.

Diagnostika

Šizoafektinio sutrikimo diagnostika remiasi klinikiniu vertinimu ir simptomų analize. Psichiatras ar psichologas atlieka išsamų interviu su pacientu, siekdamas nustatyti simptomų pobūdį ir trukmę. Papildomi tyrimai, tokie kaip psichologiniai testai ar smegenų vaizdavimo metodai (pavyzdžiui, MRT), gali būti naudojami siekiant išsiaiškinti galimus smegenų struktūrinius pokyčius.

Gydymas

Šizoafektinio sutrikimo gydymas apima tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Vaistai, tokie kaip antipsichoziniai vaistai ir antidepresantai, dažnai skiriami simptomams kontroliuoti. Psichoterapija, pavyzdžiui, kognityvinė elgesio terapija, gali padėti pacientams geriau suprasti ir valdyti savo simptomus. Be to, grupinė terapija ar paramos grupės gali būti naudingos socialinei paramai ir emociniam palaikymui. Naujausios terapijos galimybės, tokios kaip neuromoduliacija ar psichoterapijos metodų derinimas, taip pat yra tiriamos kaip potencialūs gydymo sprendimai.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas