Šizoidinio tipo asmenybės sutrikimas

Anatomija

Šizoidinio tipo asmenybės sutrikimas nėra tiesiogiai susijęs su konkrečiomis žmogaus anatomijos struktūromis ar organais, tačiau jis gali turėti įtakos psichinės sveikatos sistemoms. Šis sutrikimas paveikia smegenų veiklą, ypač tas sritis, kurios atsakingos už emocijų reguliavimą, socialinį bendravimą ir asmenybės formavimą. Taip pat gali būti paveikta neurotransmiterių sistema, kuri dalyvauja emocijų ir nuotaikų valdyme.

Ligos aprašymas

Šizoidinio tipo asmenybės sutrikimas yra psichinė būsena, kuriai būdingas emocinis atitrūkimas ir socialinės izoliacijos troškimas. Žmonės, turintys šį sutrikimą, dažnai vengia socialinių situacijų ir turi ribotą emocinį atsaką. Jie gali atrodyti abejingi kitiems, nesugeba išreikšti savo jausmų ir dažnai renkasi vienatvę. Šis sutrikimas yra svarbus, nes gali turėti didelį poveikį žmogaus gyvenimo kokybei, santykiams ir bendrai psichinei sveikatai.

Ligos priežastis

Šizoidinio tipo asmenybės sutrikimo priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau manoma, kad jos gali būti susijusios su genetiniais, biologiniais ir aplinkos veiksniais. Tyrimai rodo, kad šeimos istorija psichinių sutrikimų gali padidinti riziką. Taip pat ankstyvosios patirtys, tokios kaip emocinis neprieinamumas ar traumos vaikystėje, gali prisidėti prie šio sutrikimo vystymosi. Neurobiologiniai mechanizmai, susiję su smegenų struktūromis ir neurotransmiteriais, taip pat gali turėti įtakos šios ligos atsiradimui.

Rizikos faktoriai

• Genetinė predispozicija – asmenys, turintys šeimos narių su psichiniais sutrikimais, gali būti labiau linkę į šį sutrikimą.
• Emocinė aplinka vaikystėje – vaikai, auginami emociniuose šaltumuose arba patyrę traumas, gali turėti didesnę riziką.
• Socialinė izoliacija – žmonės, kurie patiria socialinę atskirtį, gali būti labiau linkę vystytis šizoidiniam sutrikimui.

Simptomai

• Emocinis atitrūkimas – asmenys gali jaustis nesugebantys išreikšti ar patirti emocijas.
• Vengimas socialinių situacijų – jie dažnai renkasi būti vieni ir vengia kontaktų su kitais.
• Intereso stoka – gali trūkti susidomėjimo įvairiomis veiklomis, įskaitant ir tas, kurios anksčiau teikė džiaugsmą.
• Neįprasti socialiniai įgūdžiai – gali pasireikšti sugebėjimo bendrauti trūkumas, todėl santykiai gali būti paviršutiniški.

Diagnostika

Šizoidinio tipo asmenybės sutrikimas diagnozuojamas remiantis psichologiniu vertinimu, kuris apima išsamius pokalbius su pacientu ir jų artimaisiais. Psichologai ir psichiatrai naudoja standartizuotus diagnostinius įrankius, tokius kaip DSM-5 (Psichinių sutrikimų diagnostikos ir statistikos vadovas), kad nustatytų simptomus ir jų trukmę. Taip pat gali būti atliekami papildomi tyrimai, siekiant pašalinti kitus psichinius sutrikimus.

Gydymas

Gydymas šizoidinio tipo asmenybės sutrikimui gali apimti tiek psichoterapiją, tiek vaistų terapiją. Psichoterapija, ypač kognityvinė-elgesio terapija, gali padėti pacientams suprasti savo emocijas ir gerinti socialinius įgūdžius. Vaistai, tokie kaip antidepresantai ar anxiolizikai, gali būti skiriami, jei pacientas taip pat patiria depresijos ar nerimo simptomus. Nors nėra specifinių vaistų šiam sutrikimui gydyti, naujausi tyrimai rodo, kad kombinuota terapija gali būti veiksminga, padedant pacientams geriau adaptuotis ir kurti santykius su kitais.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas