Šizotipinis sutrikimas

Anatomija

Šizotipinis sutrikimas yra psichikos liga, kuri paveikia žmogaus mąstymą, jausmus ir elgesį. Nors ši liga nėra tiesiogiai susijusi su konkrečiomis anatomijos struktūromis, ji gali turėti įtakos smegenų funkcijoms, ypač toms, kurios atsakingos už socialinį suvokimą ir emocinį reguliavimą. Tyrimai rodo, kad šizotipinis sutrikimas gali būti susijęs su tam tikromis smegenų sritimis, tokiomis kaip priekinė skiltis, kuri dalyvauja mąstymo procesuose, ir laikinoji skiltis, kuri yra svarbi atminties ir emocijų apdorojimui.

Ligos aprašymas

Šizotipinis sutrikimas yra asmenybės sutrikimas, kuris dažnai pasireiškia neįprastais mąstymo modeliais, socialiniu diskomfortu ir ekscentrišku elgesiu. Žmonės, turintys šį sutrikimą, gali turėti sunkumų užmegzti ir palaikyti santykius, o jų mąstymas gali būti neįprastas arba magiškas. Ši liga yra svarbi, nes ji gali žymiai paveikti asmens kasdienį gyvenimą ir socialinę integraciją, o taip pat gali padidinti riziką susirgti kitomis psichikos ligomis, tokiomis kaip šizofrenija.

Ligos priežastis

Šizotipinio sutrikimo priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau manoma, kad įtaką daro genetiniai, biologiniai ir aplinkos veiksniai. Tyrimai rodo, kad šeimos istorija psichikos ligų gali padidinti riziką susirgti šiuo sutrikimu. Be to, neigiami gyvenimo įvykiai, tokie kaip trauma ar socialinė izoliacija, gali prisidėti prie sutrikimo vystymosi. Taip pat gali būti veiksnių, susijusių su smegenų chemija, pavyzdžiui, neurotransmiterių disbalansas.

Rizikos faktoriai

• Genetiniai veiksniai – šeimos istorija psichikos ligų gali padidinti riziką.
• Aplinkos veiksniai – traumos, socialinė izoliacija ar neigiami gyvenimo įvykiai gali prisidėti prie ligos vystymosi.
• Smegenų chemija – neurotransmiterių disbalansas gali turėti įtakos simptomų pasireiškimui.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai gali apimti socialinį diskomfortą, neįprastus mąstymo modelius, ekscentrišką elgesį, o taip pat galimybes turėti magiško mąstymo tendencijas. Simptomai gali svyruoti nuo lengvų, tokių kaip silpnas nerimas socialinėse situacijose, iki sunkių, tokių kaip kliedesiai ar haliucinacijos.

Diagnostika

Šizotipinio sutrikimo diagnozė dažniausiai remiasi išsamia psichologine įvertinimo procedūra, kurioje naudojami interviu ir psichologiniai testai. Psichiatras ar psichologas gali vertinti paciento mąstymo modelius, elgesį ir socialinius santykius. Taip pat gali būti atliekami laboratoriniai tyrimai, siekiant pašalinti kitas galimas psichikos ar fizines ligas.

Gydymas

Šizotipinio sutrikimo gydymas gali apimti tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Psichoterapija, ypač kognityvinė elgesio terapija, gali būti naudinga, padedant pacientams geriau suprasti savo mąstymo modelius ir elgesį. Taip pat gali būti skiriami vaistai, tokie kaip antidepresantai ar antipsichoziniai vaistai, siekiant sumažinti simptomus. Naujoviškos terapijos galimybės, tokios kaip grupinė terapija ar psichosocialinė intervencija, taip pat gali padėti pacientams gerinti socialinius įgūdžius ir emocinį reguliavimą.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas