Skydliaukės funkcijos sutrikimas, nepatikslintas

Anatomija

Skydliaukė yra mažas, drugelio formos organas, esantis kaklo priekyje, žemiau gerklės. Ji yra endokrininė liauka, atsakinga už hormonų, tokių kaip tiroksinas (T4) ir trijodtironinas (T3), gamybą. Šie hormonai reguliuoja medžiagų apykaitą, augimą ir vystymąsi, todėl skydliaukės funkcijos sutrikimas gali paveikti daugelį organizmo sistemų, įskaitant širdies ir kraujagyslių, nervų, virškinimo ir reprodukcines sistemas. Sutrikus skydliaukės veiklai, gali pasireikšti hormonų disbalansas, kuris daro įtaką bendrai organizmo sveikatai.

Ligos aprašymas

Skydliaukės funkcijos sutrikimas, nepatikslintas, yra būklė, kai skydliaukė negamina pakankamai hormonų arba, priešingai, jų gamina per daug, tačiau tiksli sutrikimo priežastis nėra nustatyta. Ši liga gali būti laikoma autoimuniniu sutrikimu, tačiau gali būti ir kitų veiksnių, lemiančių skydliaukės veiklos pokyčius. Ši liga yra svarbi, nes ji gali sukelti rimtų sveikatos problemų, įskaitant širdies ligas, psichinius sutrikimus ir medžiagų apykaitos problemas.

Ligos priežastis

Pagrindinės skydliaukės funkcijos sutrikimo priežastys gali būti autoimuninės ligos, tokios kaip Hašimoto tiroiditas arba Graves’ liga. Taip pat sutrikimas gali būti susijęs su jodo trūkumu, genetinėmis predispozicijomis, radiacijos poveikiu ar tam tikrų vaistų vartojimu, kurie gali slopinti skydliaukės hormonų gamybą. Be to, stresas, nesveika mityba ir hormoniniai pokyčiai organizme taip pat gali prisidėti prie skydliaukės disfunkcijos.

Rizikos faktoriai

• Genetinė predispozicija – šeimos istorija apie skydliaukės ligas gali padidinti riziką.
• Moteriška lytis – moterys dažniau serga skydliaukės sutrikimais nei vyrai.
• Aukštas amžius – vyresni žmonės yra labiau linkę į šiuos sutrikimus.
• Jodo trūkumas – regionuose, kur jodo trūksta, skydliaukės ligų rizika didėja.
• Autoimuniniai sutrikimai – žmonės, turintys kitų autoimuninių ligų, yra labiau linkę sirgti skydliaukės sutrikimais.

Simptomai

• Simptomai gali būti įvairūs, pradedant nuo lengvų, tokių kaip nuovargis, svorio pokyčiai, iki sunkių, pvz., širdies ritmo sutrikimai, depresija ir psichikos sutrikimai. Kiti simptomai gali apimti sausus plaukus, odos problemas, raumenų silpnumą ir menstruacijų ciklo sutrikimus.

Diagnostika

Skydliaukės funkcijos sutrikimas diagnozuojamas naudojant kraujo tyrimus, kurie matuoja skydliaukės hormonų, tokių kaip TSH (skydliaukę stimuliuojantis hormonas), T4 ir T3, lygius. Papildomi tyrimai, tokie kaip ultragarso tyrimas ar skydliaukės scintigrafija, gali būti atliekami siekiant įvertinti skydliaukės struktūrą ir funkciją. Gydytojas gali taip pat atlikti fizinį tyrimą ir surinkti anamnezę, kad nustatytų simptomus ir galimus rizikos veiksnius.

Gydymas

Gydymas priklauso nuo ligos pobūdžio ir simptomų sunkumo. Dažniausiai naudojami hormoniniai preparatai, kurie padeda atstatyti hormonų pusiausvyrą organizme. Taip pat gali būti taikomos ir nemedicininės priemonės, tokios kaip mitybos pokyčiai, streso valdymas ir fizinė veikla. Naujoviškos terapijos, tokios kaip radioaktyviojo jodo terapija ar chirurginis gydymas, gali būti taikomos sunkiems atvejams, pavyzdžiui, kai skydliaukė yra padidėjusi arba yra piktybinių navikų. Svarbu, kad pacientai reguliariai konsultuotųsi su gydytoju ir atliktų kontrolinius tyrimus, kad būtų užtikrinta tinkama ligos priežiūra.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas