Skydliaukės piktybinis navikas

Anatomija

Skydliaukės piktybinis navikas yra liga, susijusi su skydliauke, kuri yra endokrininė liauka, esanti kaklo priekyje, žemiau gerklės. Skydliaukė gamina hormonus, kurie reguliuoja medžiagų apykaitą, augimą ir vystymąsi. Piktybinis navikas atsiranda, kai skydliaukės ląstelės pradeda nekontroliuojamai daugintis, formuodamos naviką, kuris gali paveikti aplinkinius audinius ir organus. Ši liga gali turėti įtakos ne tik skydliaukės funkcijai, bet ir bendrai organizmo hormonų pusiausvyrai, kas gali sukelti įvairių sisteminių sutrikimų.

Ligos aprašymas

Skydliaukės piktybinis navikas apima įvairias vėžio formas, įskaitant papiliarinį, folikulinį, medulinį ir anaplastinį skydliaukės vėžį. Ši liga gali pasireikšti bet kuriame amžiuje, tačiau dažniausiai diagnozuojama suaugusiems. Skydliaukės vėžys yra svarbus, nes jis gali plisti į kitus kūno organus ir sukelti rimtų sveikatos problemų. Ankstyva diagnostika ir gydymas gali žymiai pagerinti gydymo rezultatus ir išgyvenamumą.

Ligos priežastis

Pagrindinės skydliaukės piktybinio naviko priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau mokslininkai nustatė keletą galimų veiksnių. Genetiniai veiksniai gali turėti didelį poveikį, nes šeimose, kuriose buvo skydliaukės vėžio atvejų, rizika susirgti šia liga yra didesnė. Be to, ilgalaikis radioaktyviosios jodo ar spinduliuotės poveikis, taip pat tam tikrų ligų, tokių kaip Basedow liga ar Kretinizmas, buvimas gali padidinti riziką. Hormoniniai pokyčiai, ypač moterims, taip pat gali būti svarbūs.

Rizikos faktoriai

• Amžius: Vyresni nei 60 metų žmonės yra labiau linkę susirgti skydliaukės vėžiu.
• Šeimos anamnezė: Asmenims, kurių šeimoje buvo skydliaukės vėžio atvejų, rizika susirgti yra didesnė.
• Žmonių lytis: Moterims skydliaukės vėžys diagnozuojamas dažniau nei vyrams.
• Radiacinė ekspozicija: Asmenys, kurie buvo veikiami radiacijos, ypač vaikystėje, turi didesnę riziką.

Simptomai

• Pradžioje liga gali būti besimptomė, tačiau su laiku gali pasireikšti kaklo patinimas, kuris gali būti skydliaukės naviko rezultatas.
• Kitais simptomais gali būti balso pasikeitimas, rijimo sunkumai, kvėpavimo problemos, nuovargis, svorio pokyčiai ir skausmas kakle.

Diagnostika

Skydliaukės piktybinio naviko diagnostika apima kelis etapus. Pirmiausia atliekamas fizinis tyrimas, kurio metu gydytojas apčiuopia skydliaukę ir vertina galimus pakitimus. Vėliau gali būti paskirti laboratoriniai tyrimai, kurie apima hormonų lygio nustatymą kraujyje. Taip pat atliekami vaizdo tyrimai, tokie kaip ultragarsas, kompiuterinė tomografija (KT) ar magnetinio rezonanso tomografija (MRT), siekiant įvertinti skydliaukės struktūrą. Galiausiai, galutinei diagnozei patvirtinti gali prireikti biopsijos, kurios metu paimamos skydliaukės ląstelės ir tiriamos mikroskopu.

Gydymas

Skydliaukės piktybinio naviko gydymas priklauso nuo naviko tipo, stadijos ir bendros paciento sveikatos. Pagrindinės gydymo galimybės apima chirurgiją, kurios metu pašalinama dalis arba visa skydliaukė. Po operacijos gali būti taikoma radioaktyviojo jodo terapija, kad būtų sunaikintos likusios vėžio ląstelės. Taip pat gali būti skiriamos chemoterapijos ar imunoterapijos priemonės, ypač pažengusiose ligos stadijose. Neseniai pasirodė naujų terapinių metodų, tokių kaip taikomoji terapija, kuri gali būti naudojama tam tikrų vėžio tipų gydymui, siekiant pagerinti paciento gyvenimo kokybę ir prognozes.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas