Šlapimo nelaikymas dėl įtampos (stresinis šlapimo nelaikymas)

Anatomija

Šlapimo nelaikymas dėl įtampos (stresinis šlapimo nelaikymas) yra susijęs su urogenitaline sistema, ypač su šlapimo pūslės ir šlaplės funkcija. Šlapimo pūslė yra raumeninis organas, kuris kaupia šlapimą, o šlaplė yra kanalas, per kurį šlapimas pašalinamas iš organizmo. Šių organų veiklą reguliuoja nervų sistema, raumenų tonusas ir jungiamieji audiniai, kurie palaiko šlapimo pūslę ir šlaplę. Kai raumenys, atsakingi už šlapimo pūslės kontrolę, silpnėja, gali atsirasti šlapimo nelaikymas, ypač fizinio krūvio metu, pavyzdžiui, kosint, čiaudint ar juokaujant.

Ligos aprašymas

Šlapimo nelaikymas dėl įtampos yra būklė, kai asmuo netyčia praranda šlapimą dėl fizinio streso, pavyzdžiui, juokimo, kosėjimo ar fizinio aktyvumo. Tai viena iš dažniausių šlapimo nelaikymo formų, ypač moterims, ir ji gali turėti reikšmingą poveikį asmens gyvenimo kokybei. Ši liga yra svarbi, nes ji gali sukelti emocinį diskomfortą, socialinę izoliaciją ir sumažinti fizinį aktyvumą, todėl būtina ieškoti gydymo ir palaikymo.

Ligos priežastis

Pagrindinės šlapimo nelaikymo dėl įtampos priežastys yra raumenų silpnumas ir audinių pažeidimas, kuris gali atsirasti dėl įvairių veiksnių. Dažniausiai tai yra nėštumas ir gimdymas, menopauzė, chirurginės procedūros, tokios kaip histerektomija, ir senėjimas. Taip pat gali turėti įtakos genetiniai veiksniai, hormonų pokyčiai ir gyvenimo būdo aspektai, kaip pavyzdžiui, nutukimas, kuris didina pilvo spaudimą ir slopina šlapimo pūslės kontrolę.

Rizikos faktoriai

• Nėštumas ir gimdymas – šie procesai gali pažeisti dubens raumenis ir audinius.
• Amžius – vyresniame amžiuje raumenys silpnėja, o hormoniniai pokyčiai gali paveikti audinių elastingumą.
• Nutukimas – per didelis svoris didina pilvo spaudimą, kas gali sukelti šlapimo nelaikymą.
• Genetika – šeimos istorija šlapimo nelaikymo atvejų gali padidinti riziką.
• Chirurginės procedūros – tam tikros operacijos, ypač ginekologinės, gali paveikti dubens raumenis.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai apima netikėtą šlapimo praradimą fizinio krūvio metu, pavyzdžiui, juokimo, kosėjimo ar čiaudėjimo atveju.
• Šlapimo nelaikymas gali būti lengvas, kai prarandama mažai šlapimo, arba sunkus, kai prarandama didelė šlapimo dalis net ir be fizinio krūvio.
• Taip pat gali pasireikšti nuolatinis diskomfortas ar jausmas, kad šlapimo pūslė nėra visiškai ištuštinta.

Diagnostika

Šlapimo nelaikymas dėl įtampos diagnozuojamas atliekant išsamią anamnezę ir fizinį tyrimą. Gydytojas gali rekomenduoti šlapimo tyrimus, kad būtų pašalintos kitos galimos priežastys, tokios kaip infekcijos ar akmenys. Taip pat gali būti atliekami specialūs tyrimai, pavyzdžiui, urodinamika, kuri padeda įvertinti šlapimo pūslės funkciją ir slėgį. Gydytojas gali atlikti ir dubens dugno raumenų įvertinimą, kad nustatytų raumenų stiprumą ir funkciją.

Gydymas

Šlapimo nelaikymo gydymas gali apimti tiek nemedicininius, tiek medicininius sprendimus. Nemedicininiai metodai apima dubens dugno raumenų pratimus (Kegelio pratimai), gyvenimo būdo pokyčius, tokius kaip svorio metimas ir fizinis aktyvumas, taip pat elgesio terapiją. Medicininiai gydymo būdai gali apimti vaistus, kurie padeda stiprinti šlapimo pūslės raumenis, arba chirurgines procedūras, tokias kaip tinklų implantavimas, siekiant paremti šlaplę. Naujausi gydymo metodai apima injekcijas su botulino toksinu, kurios gali padėti sumažinti šlapimo nelaikymą. Svarbu, kad pacientai pasikonsultuotų su gydytoju dėl tinkamiausio gydymo plano, atsižvelgiant į individualius poreikius ir sveikatos būklę.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas